Lietuvos mokslų akademijos
Vrublevskių biblioteka

Marcinkevičius, Juozas. Amžininkai apie Tadą Vrublevskį = Tadeusz Wróblewski w oczach współczesnych. – Balstogė ; Vilnius : Książnica Podlaska im. Łukasza Górnickiego, 2015. – 32 p. 

Ilgametis Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos direktorius dvikalbėje knygoje (lenkų ir lietuvių k.) pasakoja apie Tadą Vrublevskį – žmogų, advokatą, visuomenės ir politinį veikėją bei bibliofilą. Jo savybės ir bruožai atskleidžiami remiantis jį pažinojusių, su juo bendravusių arba jam artimų žmonių atsiminimais, pastebėjimais bei dienoraščiais.

Waldemar Wołkanowski. Michał Węsławski : biografia prezydenta Wilna w latach 1905–1916. – Opole : Wydawnictwo Nowik Sp. j. Biuro Handlowe, 2015. – 331 p. 

Knygos autorius – žinomas Vilniaus istorijos ekspertas. Monografija skirta Mykolui Venslavskiui (Michał Węsławski) – Lenkijos teisininkui, 1905–1916 m. Vilniaus miesto burmistrui. Knygoje pabrėžiami jo nuopelnai miestui, politinis aktyvumas, per biografijos prizmę atspindėta Vilniaus miesto istorija. M. Venslavskis buvo Eustachijaus ir Emilijos Vrublevskių bibliotekos draugijos narys, praturtinęs jos fondus dovanotais dokumentais. 1906 m. atstovavo Lietuvą II Rusijos Valstybės Dūmoje

Ilgiewicz, Henryka. Biblioteka Państwowa im. Eustachego i Emilii Wróblewskich w Wilnie (1912–1939) oraz towarzystwa ją popierające. – Toruń : Wydawnictwo Adam Marszalek, 2015. – 342 p. 

Knygos autorė – Lietuvos kultūros tyrimų instituto vyresnioji mokslo darbuotoja, ilgametė LMA Vrublevskių bibliotekos skaitytoja. Monografija skirta Vilniaus valstybinei Vrublevskių bibliotekai bei draugijoms, kurių dėka ši biblioteka atsirado ir išsiplėtė. Joje nagrinėjamos draugijų ir bibliotekos atsiradimo aplinkybės, įvardijami steigėjai, jų numatyti tikslai ir uždaviniai, atskleidžiama jų organizacinė struktūra, veiklos sritis, finansavimo šaltiniai, pasiekimai ir sunkumai. Bibliotekoje ir draugijose vykę pokyčiai aprašomi chronologine tvarka.

Paszkiewicz, Urszula. Cathalogus cathalogorum : inwentarze i katalogi bibliotek z ziem wschodnich Rzeczypospolitej do 1939 roku : spis scalony, poprawiony i uzupełniony. – Warszawa : Ministerstwo Kultury i Dziedzictwa Narodowego, 2015.
T. 1. – 717 p.
T. 2. – 772 p.

Šis dvitomis leidinys – tai sujungtas, pataisytas ir papildytas buvusios Žečpospolitos rytinių žemių 484 privačių rinkinių ir 1968 institucinių bibliotekų inventorių ir katalogų sąrašas. Šioje knygos redakcijoje keturi 1996–2006 m. išleisti sąrašai (4585 įrašai) papildyti 827 įrašais. Tai vertingas informacijos šaltinis istorikams ir visiems, besidomintiems Žečpospolitos rytinių žemių kultūriniu paveldu.

Ławski, Jarosław. Miłosz: kroniki istnienia : sylwy. – Białystok : Uniwersytet w Białymstoku, 2014. – 336 p. 

Tai ilgai rengtas esė rinkinys apie Česlovo Milošo poeziją. Pagrindinį dėmesį knygos autorius skiria, jo manymu, ypatingai svarbiam poezijos tomui „Kronikos“ („Kroniki“). Pabrėžiama, kad šiame puikiame leidinyje, kaip tikroje kronikoje, surinkta labai įvairi informacija iš viso pasaulio. Poetas savo kūryboje gvildena metafizines, egzistencines, pilietines temas. Knygos autorius filologinį teksto komentarą jungia su dvasine autobiografija.

Jurkowlaniec, Tadeusz. Nagrobki średniowieczne w Prusach. – Warszawa : Instytut Sztuki Polskiej Akademii Nauk, 2015. – 414 p. 

Nors bažnyčia oficialiai ir draudė, krikščionys ankstyvaisiais viduramžiais dažnai buvo laidojami bažnytiniuose pastatuose. Apie tai liudija laidojimo vietose randami mediniai, akmeniniai, metaliniai ar keramikiniai antkapiai, paminklai, kryžiai, paminklinės lentos. Leidinio tekste ir išsamiame kataloge pateikiama informacija apie XIV a. kryžiuočių ordino teritorijoje gyvenusių prūsų kapavietes, jų papuošimus, palaidotus asmenis, pridedamos nuotraukų kopijos.

Waleszczuk, Zbigniew. Wolność osoby ludzkiej w ujęciu Karola Wojtyły i Immanuela Kanta. – Wrocław : Tum Wydawnictwo Wrocławskiej Księgarni Archidiecezjalnej, 2014. – 176 p. 

Knygoje analizuojamas dviejų žymių filosofų – Karolio Voitylos (Karol Wojtyła) ir Imanuelio Kanto (Immanuel Kant), nagrinėjusių žmogaus ir jo laisvės problematiką, paveldas. Autorius pristato I. Kanto filosofiją kaip neprieštaraujančią krikščionybės pradžiai. Parodydamas I. Kanto ir K. Voitylos filosofijos panašumus, autorius jų darbuose akcentuoja filosofinius klausimus apie žmogų, jo laisvę ir poelgius. Ieškodamas atsakymų, jis pabrėžia ypatingą laisvės svarbą.

Mossakowski, Stanisław. Pałac Królewski Zygmunta I na Wawelu jako dzieło renesansowe. – Warszawa : Instytut Sztuki Polskiej Akademii Nauk, 2015. – 145 p. 

Karališkajame Vavelyje susipynė Lietuvos ir Lenkijos istorija. Gausiai iliustruotoje monografijoje autorius pateikia naudingos informacijos apie šiuos rūmus Žygimanto I Senojo valdymo laikotarpiu. Panaudota Vavelio rūmų tyrimų, kuriuos daugiau nei šimtmetį atlieka istorikai, meno istorikai ir restauratoriai, medžiaga.

Autorzy Złotego Wieku o kulturze i sztuce na Wawelu : antologia tekstów 1518–1617. – Kraków : Zamek Królewski na Wawelu - Państwowe Zbiory Sztuki, 2014. – 272 p. 

Tai dvidešimties XVI–XVII a. pr. tekstų ir jų vertimų iš lotynų, italų bei vokiečių į lenkų kalbą su gausiais komentarais antologija. Dauguma pasirinktų šaltinių priklauso Žygimanto I laikams, kai renesanso epochos pilis buvo statoma ir puošiama. Keletas dokumentų apibūdina jos būklę prieš ir po rekonstrukcijos, atliktos Žygimanto III įpareigojimu. Jie labai reikšmingi Lenkijos aukso amžiaus kultūrai. Šiuolaikinė publikacija su tiksliais tekstų vertimais išleista pirmą kartą.

Ciechanowicz, Jan. Księga herbowa Białej, Czarnej i Czerwonej Rusi, Inflant, Litwy, Moskwy, Polski, Ukrainy i Żmudzi. – Warszawa : [s.n.], 2015. – 336 p. 

Puikus, gausiai iliustruotas genealogijos ir heraldikos albumas apie dešimties tūkstančių bajorų, tebegyvenančių ne tik buvusioje Abiejų Tautų Respublikos teritorijoje, bet ir kaimyninėse žemėse, gimines ir jų herbus. Knygos autorius panaudojo archyvinių ir ikonografinių dokumentų, saugomų Baltarusijoje, Italijoje, Lietuvoje, Latvijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Vokietijoje, medžiagą.