Lietuvos mokslų akademijos
Vrublevskių biblioteka

Книжная культура. Ветка. – Минск : Беларуская Энцыклапедыя імя Петруся Броўкі, 2013. – 526 p.

Gausiai iliustruotame leidinyje pristatomi Vetkos (Baltarusija) knygos kultūros paminklai. Unikalūs rankraštiniai kūriniai ir XVI–XIX a. senieji spaudiniai – baltarusių, rusų ir ukrainiečių pirmųjų spaustuvininkų raritetai. Foliantams – daugiau kaip pusė tūkstančio metų. Knygoje publikuojami įdomūs rankraštiniai rinkiniai, sukurti ir puošniai dekoruoti baltarusių dailininkų knygininkų. 

Груша, А. И. Документальная письменность Великого Княжества Литовского (конец XIV – первая треть XVI в.). – Минск : Беларуская навука, 2015. – 464 p.

Knygos autorius analizuoja teisinių rašytinių dokumentų genezę ir funkcionavimą Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XIV–XVI a. Nagrinėjamos jų atsiradimo prielaidos, sąlygos ir priežastys, apžvelgiamos institucijos, nulėmusios dokumentinės raštijos tolimesnę plėtrą, aptariami pokyčiai visuomenėje, kuriuos lėmė dokumentų pasirodymas, bei kiti LDK raštijos klausimai.

Czesław Miłosz, dialogue des cultures. – Paris : Presses de l’Université Paris-Sorbonne, 2013. – 238 p.

Straipsnių rinkinys atskleidžia garsaus lietuvių kilmės rašytojo, 1980 m. Nobelio literatūros premijos laureato Česlovo Milošo (1911–2004) kūrybos reikšmingumą, jos sklaidą ir recepciją. Žvelgiant iš kultūrų dialogo perspektyvos, parodoma rašytojo kūrybos idėjų, formų ir iššūkių įvairovė, analizuojama jos vieta kitų žymių XX–XXI a. vakarietiškosios kultūros asmenybių kūrybos kontekste. Skelbiami ir lietuvių autorių Mindaugo Kvietkausko bei Algio Kalėdos straipsniai apie Č. Milošo kūrybos lietuviškuosius motyvus ir jos vietą lietuvių literatūroje.

Lévinas, Emmanuel. Noms propres. – [Saint-Clément] : Fata Morgana, 2014. – 184 p.

Emanuelis Levinas (1906–1995), žydų kilmės prancūzų filosofas, vienas žymiausių mūsų laikų etikos ir egzistencializmo krypties mąstytojų, gimė ir judaizmo pagrindus įgijo Lietuvoje. Šiame esė rinkinyje autorius apmąsto pagrindinius savo filosofijos teiginius, išeities tašku pasirinkdamas kitų jam artimų mąstytojų kūrybą. Filosofas dalinasi savo mintimis apie tai, kas jam svarbiausia, su Martinu Buberiu, Žaku Derida, Marseliu Prustu, Siorenu Kierkegoru ir kt.

Lyotard, Jean-François. Ecrits sur l’art contemporain et les artistes = Writings on contemporary art and artists. – Leuven : Leuven University Press, 2009–.

Vol. 4a, Textes dispersés I: esthétiques et théorie de l'art = Miscellaneous texts I: aesthetics and theory of art. – 2012. – 264 p.

Prancūzų ir anglų kalbomis išleistame leidinyje publikuojamos vieno žymiausių postmodernistinės minties atstovo, prancūzų filosofo Žano Fransua Liotaro (1924–1998) devyni eseistikos darbai apie estetiką ir meno teoriją. Filosofas priskiriamas XX a. mąstytojams, kurie pagrindinį vaidmenį žmogaus gyvenime ir veikloje teikia pažintinei ir praktinei meno funkcijai.

François, Martial. Du symbole et de la symbolique : et de l'unité transcendantale des religions. – Lyon : Éditions Baudelaire, 2014. – 418 p.

Visų religijų šventosios knygos yra parašytos savita simbolių kalba, tačiau, panagrinėjus išsamiau, šioje simbolių įvairovėje galima įžvelgti jų transcendentinį vieningumą. Monografijos autorius analizuoja simbolių kilmę nuo archajinių laikų, parodo įvairių simbolikų fundamentalius sąlyčio taškus. Tai padeda suprasti įvairių tikėjimų ir religijų atsiradimą bei raidą nuo priešistorinių laikų iki mūsų dienų.