Lietuvos mokslų akademijos
Vrublevskių biblioteka

Michałowska-Mycielska, Anna. Sejm Żydów litewskich (1623−1764). − Warszawa : Wydawnictwo Akademickie Dialog, 2014. − 325 p.

1623−1764 m. veikęs Lietuvos žydų seimas – viena pagrindinių institucijų, LDK atstovavusių šiai tautai visose gyvenimo srityse. Knygoje supažindinama su jo veikla vietinėse ir karališkojo dvaro valdžios įstaigose, teismuose, atskleidžiami įvairūs žydų bendruomenės gyvenimo procesai bei reiškiniai.

Baczkowski, Krzysztof. Stosunki habsbursko-jagiellońskie w ostatnich latach życia cesarza Maksymiliana I na tle spraw wschodnich. − Kraków : Polska Akademia Umiejętności, 2014. – 66 p. 

Knygos autorius gimė 1938 m. Vilniuje, vėliau mokėsi ir dirbo Lenkijoje. Jis žinomas kaip Vidurio Europos vėlyvųjų viduramžių istorijos ekspertas, ypatingą dėmesį skiriantis Jogailaičių monarchijos santykiams su  kaimyninėmis šalimis. Darbe nagrinėjami ryšiai tarp Maksimiliano I ir Jogailaičių dinastijos, šių santykių reikšmė Lenkijai, Lietuvai, Čekijai bei Vengrijai.

W cieniu wojen i rozbiorów : studia z dziejów Rzeczypospolitej XVIII i początków XIX wieku. − Warszawa : Wydawnictwo Neriton, 2014. – 556 p. 

Tai kolektyvinis mokslo darbas. Pagrindinė jo tema – XVIII–XIX a. Abiejų Tautų Respublikos istorija. Daugiausia dėmesio skiriama valstybės silpnėjimo ir jos žlugimo priežastims. Dalyje straipsnių nagrinėjama karo tematika, to meto vidiniai konfliktai Lietuvos-Lenkijos žemėse, analizuojami XVIII–XIX a. politinės minties, religijos, istorijos, istoriografijos ir archyvistikos klausimai.

Jastrząb, Łukasz. Inwentarz ekslibrisów Biblioteki Kórnickiej.– Kórnik : Polska Akademia Nauk Biblioteka Kórnicka, 2014. – Z. 1 : Sygnatury 1-2310. – 837 p.  

Pirmas inventorinis 668 senojo  fondo ir 167 naujai įsigytų ekslibrisų sąrašas Kurniko bibliotekoje buvo sudarytas 1966 m. Vėliau jis buvo nuolat papildomas. 2013 m. bibliotekoje saugomi jau 15.252 ekslibrisai. Naujai išleistas tomas parengtas pirmojo leidimo pagrindu. Knygoje pateikiami išsamūs ekslibrisų, jų pagaminimo technikos aprašymai, nurodomi autoriai ir savininkai.

Kościoły i klasztory rzymskokatolickie dawnego województwa ruskiego. – Kraków : Międzynarodowe Centrum Kultury, 2014. – T. 22. – 358 p. – (Materiały do dziejów sztuki sakralnej na ziemiach wschodnich dawnej Rzeczypospolitej ; cz. 1) 

Gausiai iliustruotame  tome aprašomi 22 Romos katalikų bažnytinio paveldo objektai iš Rusios vaivavadijai priklausiusių senųjų Chelmo žemių. Knygoje pateikiama informacija apie išlikusių ir sunaikintų bažnyčių ir vienuolynų istoriją, jų būklę, architektūrą, ten saugomus meno kūrinius, vietoves, kuriose įkurti aprašomi objektai,  taip pat apie panaudotus istorinius šaltinius bei jų autorius.

Graczyk, Waldemar ; Marszalska, Jolanta. Klasztor karmelitów bosych w Czernej od pierwszej połowy XVII do końca XIX wieku : dzieje, kultura, ludzie. – Kraków : Wydawnictwo Instytutu Teologicznego Księży Misjonarzy, 2014.  – 526 p. 

Basųjų karmelitų vienuolynas Černoje pradėtas statyti 1629 m., konsekruotas 1640 m. Monografija skirta vienuolyno istorijos analizei. Jos autoriai supažindina su išskirtinio objekto fundatore Agnieszka z Tęczyńskich Firlejowa, aprašo apylinkes, nagrinėja jo istoriją politinių įvykių ir socialinių permainų kontekste. Pateikiama informacija apie statinio architektūrą, jame saugomus meno kūrinius ir rašytinius dokumentus, vienuolių veiklą, jų likimus.

Trawińska, Maria. Rękopis najstarszej poznańskiej księgi ziemskiej (1386–1400) : wokół analizy filologicznej. – Warszawa : Instytut Slawistyki PAN ; Poznań : Wydawnictwo Rys, 2014. – 155 p. 

Tai vienas vertingiausių išlikusių viduramžių Lenkijos rašytinių dokumentų. Autorė pateikia įvairiapusę analizę, didžiausią dėmesį skirdama filologijos klausimams. Tyrimas padeda suprasti, kokiomis aplinkybėmis atsirado lenkų ir lotynų kalbomis parašyti teisiniai dokumentai ir kokia informacija juose pateikiama.

Mironowicz, Antoni. Rękopisy supraskie w zbiorach krajowyh i obcych / oprac. Antoni Mironowicz. – Białystok : Wydawnictwo i Drukarnia Libra, 2014. – 391 p.

Supraslės vienuolynas užima išskirtinę vietą Bažnyčios ir visoje rytų slavų kultūros istorijoje. Tai vienas didžiausių XVI a. stačiatikių vienuolijos centrų LDK, glaudžiai bendradarbiavęs su panašiais centrais kitose šalyse. 1532 m. vienuolyno bibliotekoje buvo saugoma daugiau nei 100 rankraštinių knygų, o 1645 m. – jau 587 įvairūs rankraštiniai ir spausdinti dokumentai įvairiomis kalbomis. Vienuolyno ryšiai lėmė bibliotekos fondų sudėtį. Turtinga kolekcija buvo nuolat papildoma ne vien tik religinio turinio dokumentais. Ruošiant monografiją  spaudai, bendradarbiauta su įvairių šalių rankraščių tyrinėtojais, bibliotekininkais, istorikais, literatūrologais. Knyga papildyta vertingomis iliustracijomis, pridedamas bibliotekos rankraščių katalogas.

Czaplicka, Grażyna Anna. Dawnych książek czar...– Łomża : I Liceum Ogólnokształcące im. T. Kościuszki, 2014. –  340 p. 

Knyga išleista Lomžos Tado Kosciuškos gimnazijos ir licėjaus 400-ųjų metinių proga. Joje aprašomas mokyklos bibliotekos fondas, kuris Antrojo pasaulinio karo metu buvo išgrobstytas ir saugomas privačiose kolekcijose. Vėliau didžioji jo dalis buvo geranoriškai grąžinta bibliotekai. Leidinyje pristatomos 323 senosios (1825–1945 m.) knygos. Monografija papildyta iliustracijomis, kuriose matomi knygų priklausomybės ženklai.

Chrostowski, Waldemar. Kościół, Żydzi, Polska. – Warszawa : Fronda Pl, 2009. – 644 p. 

Knygos autorius – katalikų kunigas, profesorius, žymus mokslininkas. Jo monografija – tai pirma Lenkijoje išleista knyga, kurioje katalikų ir žydų dialogas pateikiamas be politinio atspalvio. Autorius remiasi asmenine patirtimi ir tikrais faktais. Jis atskleidžia tikrąją lenkų ir žydų santykių padėtį, katalikybės ir judaizmo santykių perspektyvas.