Lietuvos mokslų akademijos
Vrublevskių biblioteka

Топоров, В. Н. Исследования по этимологии и семантике. Москва : Языки славянских культур, 2004–.
Т. 2: Индоевропейские языки и индоевропеистика, кн. 1. – 2006. – 537 р.
Т. 2: Индоевропейские языки и индоевропеистика, кн. 2. – 2006. – 725 р.

Pasaulinio garso rusų semiotikas, religijotyrininkas ir baltistas Vladimiras Toporovas (1928–2005) tritomiame veikale nagrinėja baltų, indoiraniečių, italikų, slavų kalbų etimologiją. Pagrindinė tyrimų idėja – semantinė kalbos rekonstrukcija, analizuojamo žodžio reikšminė motyvacija. Remiantis indoeuropiečių prokalbės seniausių klodų analize, pateikiami išsamūs apibendrinimai apie minėtų kalbų vartotojų mentalitetą, semantinius kalbos procesus, jų evoliuciją vėlesnėse epochose.

Лев Платонович Карсавин. – Москва : Российская политическая энциклопедия, 2012. – 527 p.

Knygoje nagrinėjama įžymaus XX a. rusų religijos filosofo, Kauno ir Vilniaus universitetų profesoriaus Levo Karsavino (1882–1952) kūrybos šiuolaikinė recepcija. Nagrinėjamos istorinės koncepcijos, tebekeliančios mokslininkų susidomėjimą ir mūsų dienomis. Itin daug dėmesio skiriama L. Karsavino sukurtai asmenybės filosofijai. Taip pat autorius supažindina su filosofo moksline bei kultūrine veikla Lietuvoje.

Pigeon, Christel; Lhéritier, Gérard. L'or des manuscrits : les 100 manuscrits les plus précieux. – [Paris] : Gallimard : Musée des lettres et manuscrits, 2012. – 235 p.

Paryžiaus laiškų ir rankraščių muziejaus išleistame puikiai iliustruotame albume pristatomi pasaulio paveldo raštijos turtai. 100 rečiausių, vertingiausių ir brangiausių rankraštinių dokumentų pateikta su nuotraukomis, detaliai aprašytos jų sukūrimo ir įsigijimo istorijos. Pirmiausia autoriai supažindina su brangiausiai šiuo metu įvertintu rankraščiu pasaulyje – Leonardo da Vinčio Codex, taip pat publikuoja Dž. Kazanovos memuarus, V. A. Mocarto partitūrą, A. Einšteino skaičiavimus ir kt. Įdomu sužinoti ne tik rekordines rankraščių kainas, bet ir unikalias, jaudinančias ir išskirtines istorijas apie neįkainojamos vertės kultūrinius turtus.

Ben Abdallah; Zeïneb Benzina. Catalogue des inscriptions latines païennes inédites du Musée de Carthage. – Rome : École française de Rome, 2011. – 400 p.

Žymūs epigrafikos specialistai parengė mokslinį katalogą apie Kartaginos muziejuje saugomus seniausius lotynų raštijos paminklus – pagoniškus akmens įrašus. Knyga yra ilgai trukusių tyrinėjimų rezultatas. Pirmą kartą publikuojami ant tūkstančių akmenų identifikuoti epigrafai. Pirminių dokumentinių šaltinių kolekciją sudaro religiniai, proginiai, kariniai įrašai, imperatorių dedikacijos, epitafijos. Mokslo visuomenei pateikiami nauji tyrimo duomenys apie garsaus antikinių laikų metropolio istoriją, įamžintą akmens plokštėse.

Laurens, Pierre. Histoire critique de la littérature latine : de Virgile à Huysman. – Paris : Les Belles Lettres, 2014. – 652 p. 

Monografija skirta lotynų literatūros istorijos ir jos recepcijos tyrinėtojams. Išsamiausiai analizuojami keturi svarbiausi antikinės literatūros autoriai – Vergilijus, Ciceronas, Horacijus, Ovidijus. Taip pat nagrinėjamas ir kitų pagrindinių prozos ir poezijos žanrų atstovų, filosofų, istorikų, oratorių, retorikos meno teoretikų gyvenimas ir kūryba.

Евангельский текст в русской литературе XVIII–XX веков: цитата, реминисценция, мотив, сюжет, жанр : сборник научных трудов. – Санкт-Петербург : Алетейя, 2011. – 407 p.

Mokslinių darbų rinkinyje publikuojami tarptautinės mokslinės konferencijos „Evangelijų tekstas XVIII–XX amžiaus rusų literatūroje: citata, reminiscencija, motyvas, siužetas, žanras“ medžiaga. Autoriai tęsia naują rusų literatūros tyrinėjimų koncepciją: nagrinėja krikščioniškos literatūros tematiką, motyvus, tekstus.

Lozinsky, Elena. L'intertexte fin-de-siècle dans „À la recherche du temps perdu“ : les carafes dans la Vivonne. – Paris : H. Champion, 2013. – 193 p.

Monografijoje analizuojamos intertekstualumo formos prancūzų rašytojo Marselio Prusto (1871–1922) garsiajame romanų cikle Prarasto laiko beieškant. Autorė tyrinėja, kaip XIX a. pabaigos meninės kūrybos estetika ir formos – dekadentinio meno apraiškos – atsispindėjo rašytojo kūryboje.

Richter, Mario . Apollinaire: le renouvellement de l'écriture poétique du XXe siècle.– Paris : Classiques Garnier, 2014. – 362 p. 

Studijoje nagrinėjama prancūzų rašytojo, XX a. pradžios naujos poetinės kalbos pradininko, sukūrusio siurrealizmo terminą, Gijomo Apolinero (1880–1918 ) kūryba. Remiantis charakteringiausiais pavyzdžiais, analizuojami visi rašytojo kūrybos etapai – nuo simbolizmo, dadaizmo iki siurrealizmo. Didžiausias dėmesys skiriamas orfizmo ir futurizmo kryptims – būtent čia poeto meninė kalba pasiekė etinių ir stilistinių aukštumų.

La poétique de l'espace dans l'oeuvre de Marguerite Yourcenar : actes du colloque international de Cluj-Napoca, 6-8 octobre 2010. – Clermont-Ferrand : Société internationale d'études yourcenariennes, 2013. – 480 p. 

Tarptautinės konferencijos pranešimų rinkinyje analizuojama erdvės poetika prancūzų rašytojos Margeritos Jursenar (1903–1987) kūryboje. Erdvės aprašymai, apmąstymai apie vietoves rašytojos tekstuose sukuria plataus mąstymo ir matymo pojūtį. Nagrinėjami literatūrinės erdvės konstravimo būdai (diskurso, stilistikos, mito požiūriu), erdvinis mąstymas, apimantis rašytojos ir kitų autorių mintis.

Петр Алексеевич Кропоткин. – Москва : Российская политическая энциклопедия, 2012. –446 p.

Knygoje apžvelgiamos rusų filosofo, politinės minties klasiko Piotro Kropotkino (1842–1921) idėjos. Didelis dėmesys skiriamas šiuolaikinei jo pažiūrų reikšmei, kurios XX a. padarė didelę įtaką įvairių šalių anarchistiniams judėjimams. Autoriai detaliai tyrinėja P. Kropotkino kūrybos etinę, filosofinę, politinę koncepciją, analizuoja ir palygina jo ir kitų anarchizmo klasikų idėjas.