Lietuvos mokslų akademijos
Vrublevskių biblioteka

Hérodote : formes de pensée, figures du récit. – Rennes : Presses universitaires de Rennes,  2013. – 206 p.

Per paskutinius dešimtmečius itin išaugęs kritikos dėmesys Herodoto Istorijai rodo šio kūrinio neišsemiamus, nuolat naujai atrandamus klodus, gebančius teikti peno nūdienos mintims. Šiame esė rinkinyje herodotiškoji istorija tarsi kalba su jos skaitytojais ir kritikais nuo antikinių laikų iki mūsų dienų. Atskleidžiamas sąlytis su joniečių mąstymu, antikiniu teatru, Ričardu Kapuscinskiu (Ryszard Kapuściński), Klodu Levi-Strosu (Claude Lévi-Strauss) ir kt.

Bennassar, Bartolomé ; Jacquart, Jean. Le 16e siècle. – Paris : Armand Colin, 2013. – 528 p.

Gausus įvykių 16-asis amžius – tai įvairių prieštarų, politinių, ekonominių, filosofinių ir meninių permainų bei atsinaujinimų laikmetis. Su šiuo amžiumi prasideda modernieji laikai, siekiama moralinių idealų. Vėliau ateina politinių, religinių sukrėtimų ir abejonių periodas, tačiau epocha neatsilieka ir nuo naujovių: Europai suteikiama galimybė dominuoti pasaulyje, formuojasi nacionalinės valstybės, įtvirtinama individualios savimonės raiška.

Le beau livre des Saints. – Paris : Éditions du Chêne, 2013. – 375 p.

182 šventųjų atvaizdais iliustruotame albume glaustai papasakoti svarbiausi šventųjų gyvenimo įvykiai. Šventieji pristatomi pagal abėcėlę, nurodoma jų atminimo diena bei globojama šalis, profesija ar žmonių grupė. Tarp jų yra ir kovo 4-ąją minimas Šv. Kazimieras – Lietuvos ir Lenkijos jaunimo ir siuvėjų amato globėjas.

Meyer, Philippe. Baltiques : histoire d'une mer d'ambre. – [Paris] : Perrin, 2013. – 502 p. 

Knyga  supažindina Prancūzijos skaitytojus su  mažai jiems pažįstama prie Baltijos jūros gyvenančių tautų istorija.  Baltijos jūros istorijoje persipina Baltijos, Lenkijos, Rusijos, Skandinavijos, Vokietijos šalių likimai. Aprašomi sudėtingi tarpusavio ryšiai, galingųjų valstybių  – Vokietijos ir Rusijos – imperializmo siekiai nuolat kontroliuoti ir aneksuoti šias Baltijos pakrantes. Pažymima, kad šiuo metu Baltijos jūros erdvė gyvena taikiai ir ramiai, įleidusi tvirtas šaknis Europoje, jos istorija yra negrįžtama Europos ir pasaulio  istorijos dalis.

Jacob, Antoine. Histoire du prix Nobel. – Paris : François Bourin Éditeur, 2012. – 256 p.

Istorinėje  studijoje autorius nagrinėja Nobelio premijos suteikimo, atrankos ir nominacijos sistemos užkulisius: kas posėdžiauja komisijose ir kaip  priimami sprendimai,  kodėl neabejotinai nusipelnęs ją gauti Mohandas Gandis buvo užmirštas, o Barakas Obama buvo premijuotas jau net pirmais savo prezidentavimo metais. Anot autoriaus, premijos suteikimo priežasčių ir motyvų yra daugybė – simpatijos ir antipatijos, ideologiniai ryšiai ir intelektinės mados, tautų rungtynės ir komerciniai tikslai.

Rome par ses historiens : la véritable histoire de Rome racontée par les historiens grecs et latins. – Paris : les Belles lettres, 2012. –  371 p.

Šiame leidinyje, remiantis Polibijaus, Diodoro Siciliečio, Plutarcho, Tito Livijaus ir kitų romėnų istorikų, poetų, romanistų tekstų ištraukomis, papasakota senovės Romos istorija – nuo jos legendinio įkūrimo iki mitinės griūties. Tarsi epinėje ir barokinėje freskoje sukomponuotoje šaltinių medžiagoje atgyja legendinės asmenybės – Hanibalas, Spartakas, Cezaris, Kleopatra, Kaligula...

Homère à la Renaissance : mythe et transfigurations. – Paris : Somogy éditions d‘ art, 2011. –  469 p.

Renesansinės literatūros ir meno simbolinio globėjo Homero poemų paplitimas XV–XVI a. plačiai studijuojamas literatūros istorikų, bet susilaukia žymiai mažiau meno istorikų dėmesio. Šiame darbe siekiama užpildyti šią spragą ir parodyti, kaip Renesanso tapyboje buvo perteiktos filosofinės, literatūrinės, estetinės Iliados ir Odisėjos mitų idėjos. Homeras – poetas par excellence – pavyzdinis modelis kuriančiajam, įkvėpimo šaltinis, žadinantis kūrybiškumą ir visais laikais jaudinantis sielas.

Dasque, Jean-Michel. Géopolitique du terrorisme. – Paris: Ellipses, 2013. – 303 p.

Monografijoje išsamiai išnagrinėta pasaulinio terorizmo istorija ir genezė:  ideologinė kilmė, religijos įtaka, kultūrinis, nacionalinis ir etinis faktorius, politinis ir socialinis-ekonominis kontekstas. Apžvelgiami pagrindiniai pasaulinio terorizmo židiniai, analizuojama jų strategija, siūlomi kovos  būdai  nacionalinės politikos ir tarptautinio bendradarbiavimo lygmenyje.

Chevassus-au-Louis, Nicolas. Pourquoi Hitler n'a pas eu la bombe atomique. – Paris : Economica,  2013. – 128 p.

Knygų serijoje Karinės paslaptys nagrinėjami mįslingi ir kontroversiški militaristinės istorijos puslapiai. Nors 1939 m. Vokietija pirmavo atominės inžinerijos srityje, turėjo geriausius fizikus ir moderniausiai įrengtas laboratorijas, ji nesukūrė atominės bombos. Remdamasis istoriniais šaltiniais, autorius nagrinėja nacių pastangas atominės inžinerijos pagalba užsitikrinti pranašumą Europos kontinente ir nurodo priežastis, sutrukdžiusias Hitleriui įgyvendinti savo ketinimus. 

Dean, Martin. Voisins et bourreaux  : le génocide en Biélorussie et en Ukraine.  – [Paris] : Calmann-Lévy, 2012. – 314 p. 

Holokausto memorialinio muziejaus Vašingtone tyrėjas, istorijos mokslų daktaras, remdamasis neskelbtais dokumentais, atskleidžia holokausto apimtį ir pobūdį Baltarusijoje bei Ukrainoje. Anot autoriaus, holokaustas niekada nebūtų pasiekęs tokio milžiniško masto be vietinių policijos pajėgų dalyvavimo. Budeliai ir jų aukos dažnai buvo kaimynai, giminės, kilę iš to paties kaimo draugai.