Lietuvos mokslų akademijos
Vrublevskių biblioteka

Deputaci Trybunału Głównego Wielkiego Księstwa Litewskiego (1582–1696) : spis. – Warszawa : Wydawnictwo DiG, 2007. – 469 p.

Tai pirmoji LDK Vyriausiojo Tribunolo deputatų sąrašo dalis (2-oji dalis (1697–1794 m.) išleista 2004 m.). Knygoje pateikta 1582–1696 m. Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo sudėtis, analizuojamos susikūrimo priežastys ir raida, organizaciniai principai ir teisės, veiklos pokyčiai, aptariama deputatų kompetencija.

Hejke, Krzysztof. Cmentarz Bernardyński w Wilnie. – Warszawa : Rada Ochrony Pamięci Walk i Męczeństwa, 2010. – 147 p.

Knygos sumanytojas ir nuotraukų autorius – fotografas ir operatorius K. Hejke, parengęs keliolika albumų. Šiame leidinyje pristatomos šiek tiek primirštos, bet gražios istorinės Vilniaus Užupio kapinės. Albumas išleistas minint 200-ąsias jų metines. Įvade ir tekstinėje medžiagoje, papildytoje apie 150 nuotraukų, pateikiama kapinių istorija, pasakojama apie čia palaidotus asmenis. 

Skłodowski, Jan. Cmentarze na Żmudzi : polskie ślady przeszłości obojga narodów. – Warszawa : Ministerstwo Kultury i Dziedzictwa Narodowego, 2013. – 409 p.

Jano Sklodovskio (J. Skłodowski) darbas vertingas dalykiniu ir teminiu aspektu, yra novatoriškas senosioms žemaičių lietuvių kapinėms skirtoje lietuviškoje istoriografijoje. Parinktos iliustracijos vertingos dėl teritorinės aprėpties, tematikos, reprezentatyvumo ir meniškumo. Darbas naudingas ir kaip informatyvus kelionių vadovas.

Studia z początków ikonografii chrześcijańskiej. – Warszawa : Wydawnictwa Uniwersytetu Warszawskiego, 1998. – 123 p.

Straipsnių rinkinys, skirtas krikščioniškojo ikonografinio meno ištakų tyrimui. Studijoje pateikiama autorių atlikta visapusiška istoriografinė ankstyvųjų amžių krikščioniškojo meno analizė, papildyta gausiomis iliustracijomis. Medžiaga ypač naudinga menotyrininkams ir istorikams.

Bibliotekarstwo. – Warszawa : Wydawnictwo Stowarzyszenia Bibliotekarzy Polskich, 2013. – 727 p.

Knyga skirta bibliotekininkams-praktikams, studentams ir visiems besidomintiems bibliotekininkyste, bibliologija ir informologija. Joje nagrinėjami praktiniai bibliotekų ir bibliotekininkystės klausimai, jų problemos ir padėtis bei paskirtis, aptariama ateities vizija, pabrėžiama jų reikšmė šalies kultūriniame gyvenime.

Koniec pokoju, początek wojny : niemieckie działania dywersyjne w kampanii polskiej 1939 r. : wybrane aspekty.  – Katowice : Oddział Instytutu Pamięci Narodowej – Komisji Ścigania Zbrodni przeciwko Narodowi Polskiemu, 2011. – 160 p.

2009 metais Katovicuose vykusios konferencijos apie Vokietijos diversiją 1939 m. rugsėjį medžiaga. Ilgus dešimtmečius ši tema buvo itin ideologizuota. Knygoje spausdinami straipsniai atspindi esamą mokslinių tyrimų šia tema padėtį, supažindina su Lenkijoje ir užsienyje saugomais naujais archyviniais dokumentais.

Kroll, Piotr. Od ugody hadziackiej do Cudnowa : kozaczyzna między Rzecząpospolitą a Moskwą w latach 1658-1660. – Warszawa : Wydawnictwa Uniwersytetu Warszawskiego, 2008. – 452 p. 

Piotras Krolis (P. Kroll) – šiuolaikinės istorijos ir senosios Lenkijos karo meno istorijos specialistas, išskirtinį dėmesį skiriantis Zaporožės kazokų praeities klausimams. Tradiciškai kazokai buvo hierarchiškai organizuota struktūra, kuriai vadovavo atamanai ir etmonai. Monografija apima istorijos laikotarpį nuo Bogdano Chmelnickio mirties iki Ukrainos skilimo, vieną svarbiausių periodų šio regiono ir visos Ukrainos gyvenime.

Kultura artystyczna Wielkiego Księstwa Litewskiego w epoce baroku. – Warszawa : Instytut Kultury, 1995. – 329 p.

Knygoje pateikta tuo pačiu pavadinimu vykusios tarptautinės mokslinės konferencijos medžiaga. Leidinio dokumentai liudija apie lenkų vaidmenį kultūros raidoje ir jų bendro kultūrinio paveldo su baltarusiais, lietuviais bei latviais kūrimą Abiejų Tautų Respublikos šiaurės rytų teritorijose XVII ir XVIII a. 

Świeboda, Wojciech. Innowiercy w opiniach prawnych uczonych polskich w XV wieku : poganie, żydzi, muzułmanie. – Kraków : Wydawnictwo Towarzystwa Naukowego „Societas Vistulana“, 2013. – 424 p.  

Publikacijoje aptariama bendra krikščionybės pozicija religinės įvairovės požiūriu nuo seniausių laikų bei teisinė kitatikių situacija krikščioniškose šalyse iki XV a. pabaigos. Leidinyje pabrėžiamas išskirtinis Lenkijos valstybės dėmesys šiam klausimui. Autorius išskiria dvi nuomonių kryptis: teisinę-socialinę bei teologinę-filosofinę. Jo tikslas – supažindinti su Lenkijos mokslininkų ir diplomatų argumentais, kurie buvo aptikti įvairiuose svarbius politinius įvykius atspindinčiuose raštuose. 

Śladami Jerzego Giedroycia. – Kraków : AT Wydawnictwo, 2014. – 219 p.

Jurgis Giedraitis (Jerzy Giedroyc) – iš Lietuvos kunigaikščių Giedraičių giminės kilęs Lenkijos publicistas, politikas, kūrėjas, žurnalo „Kultūra“ redaktorius. Jo iniciatyva mėnraštyje suformuota vadinamoji kultūros politinė linija: stiprus, bet ne nacionalistinis Lenkijos valstybingumas ir harmoningi santykiai su kaimynais. Daug dėmesio skiriama Lietuvai, daugiatautei LDK bei jos paveldui – darniems religiniams santykiams, taikiam tautų sambūviui. Tuo pačiu pavadinimu knygoje pateikiama konferencijos medžiaga; konferencija vyko 15-ųjų garbės daktaro laipsnio suteikimo Jurgiui Giedraičiui metinių proga.

Judkowiak, Barbara. Franciszka Urszula Radziwiłłowa – w poszukiwaniu własnego głosu : propozycje interpretacyjne, dokumentacyjne i edytorskie. – Poznań : Wydawnictwo Naukowe Uniwersytetu im. Adama Mickiewicza, 2013. – 446 p.

Knyga supažindina su dramaturge, poete ir švietėja Pranciška Uršule Radviliene (Franciszka Urszula Radziwiłłowa) – kunigaikščio Mykolo Kazimiero Radvilos Žuvelės žmona. Jai svarbi buvo švietėjiška veikla ir kultūriniai renginiai: Nesvyžiuje kunigaikštienė organizuodavo literatūros vakarus. Pirmieji jos literatūriniai bandymai priklauso epistolografiniam žanrui. Vėliau autorė eilėmis parašė apie 80 kūrinių, tačiau labiausiai ją išgarsino 16 eiliuotų dramų.