Lietuvos mokslų akademijos
Vrublevskių biblioteka

Barbier, Frédéric. Histoire du livre en Occident. – Paris : Armand Colin, 2013. – 351 p.

Rankraštinės ir spausdintos knygos istorija – viena iš perspektyviausių nūdienos Prancūzijos istorikų mokyklos krypčių. Knygos ir rašto istorijos tyrinėjimai – tarpdisciplininis mokslas, glaudžiai susijęs su ekonomikos, technikos, politikos bei kultūros istorija, ypač svarbus įvairių laikų kultūrų pažinimui.

Chaptal, Jocelyne. Renaissance et Baroque. – Paris : L‘Harmattan, 2012–. – (Histoire et idées des arts).

T. 1 : Les charmes de l’analogie. – 243 p.

Renesanso ir Baroko epochų žmogaus pasaulėjautos pagrindas buvo analoginis mąstymas, paremtas žmogaus ir pasaulio – mikrokosmoso ir makrokosmoso – tarpusavio ryšiais. Nuo antikinių laikų iki XVIII a. filosofai ir meno žmonės plėtojo ir išvystė šį prigimtinį žmogaus mąstymo būdą, kuris atsispindėjo renesansinio ir barokinio meno rūšyse, temose, motyvuose bei filosofiniame diskurse.

T. 2 : Les pouvoirs de l’image. – 262 p.

Antroje leidinio dalyje aprašoma analogija paremtų išraiškos formų sklaida meninėje ir intelektinėje kūryboje. Daugybe pavyzdžių iliustruojama renesanso ir baroko pasaulėjautos, paremtos analogija, ypatumai ir vaizdinių įtaigos galia.

Ramunni, Girolamo. Les lieux des erreurs scientifiques. – Paris : le Cavalier bleu, 2012. – 202 p. 

Darbe konceptualiai išdėstyta įvairių epochų ir disciplinų mokslo istorija, pasirenkant išeities tašku įžymių mokslininkų padarytas klaidas. Tiesa, klaidomis kai kurie moksliniai atradimai buvo pripažinti tiktai vėlesnių mokslinių pasiekimų šviesoje, kadangi ir Galilėjus Florencijoje, ir Niutonas Kembridže, ir Lavuazjė Paryžiuje ar Einšteinas Berlyne buvo teisūs savo laikmečio mokslo teorinių žinių lygmenyje.

Banks, David. Le texte épistolaire du XVIIe siècle à nos jours : aspects linguistiques. – Paris : l'Harmattan, 2013. – 224 p.

Studijoje analizuojamas įžymių asmenybių – Froido, Mopasano, Flobero, Obamos ir daugelio kitų plačiajai visuomenei nežinomų žmonių epistoliarinis diskursas. Viešoji ir asmeninė korespondencija laiškų ar elektroninių žinučių forma, apimanti laikotarpį nuo XVII a. pabaigos iki mūsų dienų, atspindi laikmečio politikos, mokslo, meno aktualijas ir problemas.

Alonso Schökel, Luis. Manuel de poétique hébraïque. – Bruxelles : Lessius, 2013. – 288 p.

Knygos autorius – ispanų jėzuitas, dėstęs Popiežiškajame Biblijos institute Romoje biblinę egzegezę, supažindina su hebrajiškosios biblinės poezijos menu, gimusiu iš nuostabos, džiaugsmo ir vilties dieviškosios realybės akivaizdoje. Pristatomos Senojo Testamento hebrajų poetikos rūšys, metrika, ritmika bei vaizdingiausia hebrajiškosios poezijos priemonė – paralelizmas. Šis darbas yra pripažintas vienu iš geriausių įvadų į Biblijos poetikos meną.

Charle, Christophe. Homo historicus : réflexions sur l'histoire, les historiens et les sciences sociales. – Paris : Armand Colin, 2013. – 319 p.

Leidinyje nagrinėjami įvairūs istorikų darbo aspektai: būtinybė išlaikyti kritinio mąstymo dvasią, priklausomybė nuo akademinės sistemos praktikos ir vertinimų, Homo historicus angažuotumo problemos ir kt. Taip pat analizuojami istoriografijos metodai, sąsajos su pagalbinėmis istorijos disciplinomis, kitų socialinių ir humanitarinių mokslų įtaka istorijos mokslui.

Debré, Bernard. Des savants et des dieux. – Paris : Cherche midi, 2013 – 282 p.

Knygos autorius – medicinos mokslų profesorius, teigia, kad didysis sprogimas, evoliucijos teorija, genetinė inžinerija, nanotechnologijos ir kitos mokslo naujovės buvo užfiksuotos įvairių istorijų ir mitų forma tūkstantmečių senumo religiniuose tekstuose. Leidinyje lyginamas mokslinis ir mitinis diskursas, sugretinamos įvairių religijų įžvalgos su didžiaisiais mokslo atradimais.

Arnaud, Daniel. Les métamorphoses de la sagesse au Proche-Orient asiatique : des Sumériens à à Thalès. – Paris : l'Harmattan, 2012. – 345 p.

Šio darbo tikslas – atskleisti IV–VI a. pr. m. e. azijietiškų Artimųjų Rytų intelekto jėgą ir įvairovę. Regiono istorija buvo sudėtinga ir, nors imperijose laikėsi gana stabili tvarka, esama politinė padėtis nepatiko nei pirmajam senovės graikų filosofui Taliui Miletiečiui, nei Babilonijos karaliui Nabonidui. Pastarasis siekė įtvirtinti aukščiausiosios dievybės kultą, o graikų filosofijos pirmtakas sukūrė filosofiją.