Paroda „Akademikas Juras Požela: gyvenimas, atiduotas mokslui, Lietuvai ir pasauliui“
2015 m. gruodžio 9 d. vyko iškilaus mokslininko, Lietuvos mokslų akademijos prezidento (1984–1992) prof. Juro Poželos 90-osioms gimimo metinėms skirti renginiai (žr. kvietimą priede).
LMA Vrublevskių biblioteka parengė parodą, kurioje galima apžvelgti svarbiausius akademiko gyvenimo, mokslinės bei visuomeninės veiklos etapus. Parodos rengėjai už visapusišką pagalbą bei konsultacijas dėkoja akademiko vaikams Elenai Poželaitei, Karoliui Poželai bei kolegei, bendraautorei dr. Vidai Jucienei.
Ekspozicija veiks 2015 m. gruodžio 9–31 d.
Juras Požela gimė 1925 m. gruodžio 5 d. Maskvoje tuomet Lietuvos Respublikoje nelegalios Lietuvos komunistų partijos narių – Karolio Poželos ir Eugenijos Tautkaitės šeimoje. Likimas vaikystėje nelepino: gimė ir augo svetur, tėvas sušaudytas Kaune 1926-aisiais, motina – „liaudies priešė“ ir stalininių trėmimų auka. J. Požela brangino tėvo atminimą, juo sekė ir kai Lietuva stengėsi atgauti suverenumą. Prasidėjus Vokietijos–SSRS karui, Juras mokėsi amatų mokykloje Maskvoje. Nuo 1942-ųjų dirbo tekintoju, vėliau – staklių derintoju. 1943 m. spalį išėjo savanoriu į 16-ąją lietuviškąją diviziją. Dar prieš demobilizaciją 1945 m. gruodį – jau Vilniuje – J. Požela pradėjo mokytis gimnazijoje ir per pusmetį baigė dvi paskutines jos klases bei pirmąjį kursą VU Fizikos-matematikos fakultete. Baigęs tris kursus, J. Požela vyksta į Maskvos valstybinį universitetą (MVU) studijuoti „slaptos“ branduolinės fizikos. Baigęs MVU, grįžta į Vilnių. Dirbti pagal specialybę nebuvo nė menkiausių techninių galimybių, bet padėjo prof. Povilas Brazdžiūnas: išrūpino vietą tikslinėje aspirantūroje Leningrade. J. Požela studijavo ir dirbo SSRS MA akademiko Abramo Jofės naujoje mokslo įstaigoje – Puslaidininkių laboratorijoje. Po „tėtušio Jofės“ sparnu čia susibūrė ir šešių neišskiriamų draugų ratelis: Žoresas Alfiorovas, Borisas Carenkovas, J. Požela, Vitalijus Stafejevas, Jurijus Šmarcevas, Borisas Zacharčenia. Visi jie tapo garsūs mokslininkai.
Baigęs aspirantūrą, J. Požela Vilniuje 1956-asiais – vyresnysis mokslinis bendradarbis, 1958 m. – sektoriaus vadovas bei Fizikos ir matematikos instituto direktoriaus pavaduotojas, 1963–1966 m. – MA Fizikos ir matematikos instituto direktorius. 1964 m. Leningrado A. Jofės fizikos institute apgynė fizikos ir matematikos mokslų daktaro disertaciją, nagrinėjančią puslaidininkių savybes stipriuose elektriniuose laukuose – taip vadinamuosius „karštuosius elektronus“. Tapęs fizikos-matematikos mokslų daktaru, J. Požela pradėjo naują mokslinių tyrimų kryptį - plazminių reiškinių tyrimus puslaidininkiuose. Jo iniciatyva ir didelių pastangų dėka 1967 m. sausio 1 d. įkurtas Puslaidininkių fizikos institutas. 1967–1985 m. – naujo MA Puslaidininkių fizikos instituto direktorius. Nuo instituto įkūrimo institutas sparčiai augo, plėtėsi jo darbų tematika. Daugumos naujų mokslinių tyrimo krypčių iniciatoriumi ir pradininku buvo J. Požela. Ypač vaisingos pasirodė elektrogradientinių reiškinių, plazmos ir srovės nestabilumų puslaidininkiuose tyrimo kryptys. Tiriant puslaidininkių savybes nevienalyčiuose elektriniuose laukuose, J. Požela su bendradarbiais S. Ašmontu ir K. Repšu nustatė anksčiau nežinomą elektrovaros jėgos ir elektrinio laidumo asimetrijos atsiradimo reiškinį vienalyčiame izotropiniame puslaidininkyje, kurį sukelia nesimetriškas nevienalytis laisvųjų krūvininkų kaitimas stipriame elektriniame lauke. Šis mokslinis atradimas užregistruotas TSRS Ministrų Tarybos Valstybiniame išradimų ir atradimų reikalų komitete 1977 m. birželio 2 dieną. Tai - pirmasis mokslinis atradimas Lietuvoje, įrašytas į atradimų rejestrą.
Akademikas J. Požela daug dėmesio skyrė fundamentaliųjų tyrimų taikymui praktikoje. Jis yra daugiau nei 100 išradimų autorius. Jo iniciatyva 1982 m. įkurta bandomoji gamykla „Helikonas", kuri nedidelėmis partijomis gamino instituto laboratorijose sukurtus puslaidininkinius prietaisus ir įrenginius. 1981 m. įkurtas mokslinis gamybinis kompleksas „Elektronika", kuris koordinavo specialių puslaidininkinių prietaisų ir naujos radioelektronikos aparatūros sukūrimą ir gamybą Lietuvoje. Jis jungė Mokslų akademijos institutus, aukštąsias mokyklas ir šakines mokslines organizacijas. Šiam kompleksui ilgus metus vadovavo akad. J. Požela. Toks bendradarbiavimas virto naujais gaminiais ir nišomis, kuriose reikia mokslininkų pagalbos. Televizorius „Šilelis“ buvo vienas iš šio komplekso veiklos rezultatų.
Akademikas J. Požela parašė daugiau nei 400 mokslinių straipsnių, 9 monografijas. Svarbiausios iš jų: „Karštieji elektronai" (rusų k., Vilnius, „Mintis", 1971 m.), „Gano efektas" (rusų k., Maskva, 1975 m.), „Plazma ir sroves nestabilumai puslaidininkiuose" (rusų k., Maskva, „Nauka", 1977 m.; anglų k. „Pergamon", Londonas, 1981 m.), „Greitaveikių tranzistorių fizika" (rusų k., Vilnius, „Mokslas", 1989 m.; anglų k., „Plenum", Niujorkas, 1993 m.). Mokslinių tyrimų rezultatai plačiai nušviesti monografijų serijoje „Elektronai puslaidininkiuose", kurią 1978 m. J. Poželos iniciatyva ir jam redaguojant pradėjo leisti leidykla „Mokslas". Išleisti 9 tomai.
Mokslinių darbų svarbiausios sritys: spartieji elektroniniai procesai puslaidininkiuose, karštieji elektronai, plazminiai reiškiniai ir el. srovės nestabilumai, spartieji tranzistoriai. Atrado karštųjų elektronų termoelektrovarą ir emisiją, konvekcinius triukšmus, elektrogradientinius ir rekombinacinius reiškinius, srovės nestabilumus mikrobangų ruože. Ištyrė magnetoplazminių bangų sklidimą puslaidininkiuose ir sukūrė neardomąjį medžiagos kontrolės metodą (helikoninę spektroskopiją). Teoriniai ir eksperimentiniai darbai lėmė naujos klasės puslaidininkinių įtaisų - mikrobangų ir Terahercų dažnio ruožo įtaisų - griūtinių lėkio diodų (Lenino premija 1978, su kt.) ir lazerių sukūrimą. Sukūrė naujo tipo puslaidininkinių jutiklių (magnetinio lauko, mikrobangų dažnio elektromagnetinio lauko, varizoninių slėgio jutiklių ir magnetinio lauko, varizoninių jutiklių spinduliuotės). Kvantuotųjų elektronų ir fononų sąveikos tyrimai sudaro sparčiųjų tranzistorių sukūrimo prielaidas, yra perspektyvūs įsisavinant elektromagnetinių bangų spektro terahercų ruožą.
Greta plačios mokslinės veiklos J. Požela daug dėmesio skiria jaunųjų mokslininkų ruošimui. 1966-1976 metais jis Vilniaus universitete studentams skaitė karštų elektronų ir plazminių reiškinių kietuosiuose kūnuose specialybės kursą. 1966 metais jam suteiktas profesoriaus vardas. Vadovaujant J. Poželai, buvo paruošta ir apginta daugiau kaip keturiasdešim daktaro disertacijų, o daugiau kaip dešimt jo aspirantų tapo habilituotais mokslo daktarais, profesoriais. Sukurta kieto kūno plazmos ir puslaidininkių karštųjų elektronų fizikos Lietuvoje mokykla.
Reikšminga akademiko J. Poželos veiklos sritis - mokslinių konferencijų ir simpoziumų organizavimas ir dalyvavimas jų programų komitetų veikloje. 1971 m. Vilniuje jis organizavo pirmąjį sąjunginį simpoziumą „Plazma ir nestabilumai puslaidininkiuose". Šis simpoziumas iki šiol vyksta kas treji metai ir yra pelnęs pasaulinį pripažinimą. Greta to, jis buvo daugelio tarptautinių konferencijų programų komitetų nariu.
Dirbdamas didžiules apimties mokslinį darbą, akademikas J. Požela aktyviai dalyvauja mokslo organizacinėje ir visuomeninėje veikloje. 1968 m. išrinktas Mokslų akademijos tikruoju nariu, 1984 m. – SSRS mokslų akademijos akademikas. 1972 m. išrenkamas Lietuvos MA viceprezidentu, 1984 m. - Lietuvos MA prezidentu. Dirbdamas šiose pareigose, didelį dėmesį jis skiria MA institutų eksperimentinės bazės stiprinimui, rūpinasi aukštos kvalifikacijos mokslininkų rengimu, formuoja pagrindines mokslinio tyrimo kryptis.
Juras Požela 1975–1989 m. buvo LTSR Aukščiausios Tarybos deputatas. 1989 m. būdamas Aukščiausios Tarybos komisijos dėl 1939 m. Vokietijos–SSRS sutarčių ir jų pasekmių tyrimo pirmininku daug prisidėjo prie Molotovo–Ribentropo pakto protokolų pasmerkimo ir Lietuvos įstojimo į SSRS aktų paskelbimo neteisėtais. 1992-1996 m. J. Požela - Lietuvos Respublikos Seimo narys.
1991 m. – Europos mokslų ir menų akademijos narys, 1993 m. – Europos akademijos narys. Nuo 992 m. iki 2010 m. - Tarptautinio mokslines kultūros centro - Pasaulinės laboratorijos Lietuvos skyriaus prezidentas.
Iki paskutiniųjų savo dienų (mirė 2014 m. lapkričio 20 d.) J. Požela aktyviai dirbo mokslinį darbą Fizinių ir technologijos mokslų centro Puslaidininkių fizikos institute, vadovavo Terahercų elektronikos laboratorijai.
Akademiko Juro Poželos mokslinė ir organizacinė veikla buvo aukštai įvertinta Lietuvoje. 1965 m. jam suteiktas Lietuvos nusipelniusio mokslo veikėjo garbės vardas. 1965 m. už darbų ciklą „Karšti elektronai ir jų panaudojimas radioelektronikoje", o 1982 m. už darbus „Elektrogradientinių reiškinių puslaidininkiuose tyrimas ir jų taikymas praktikoje" (su bendraautoriais) jam paskirtos Lietuvos valstybinės mokslo premijos. 1978 m. už naujos klasės puslaidininkinių įtaisų – mikrobangų ir terahercų dažnio ruožo įtaisų – griūtinių lėkio diodų – sukūrimą skirta reikšmingiausia SSRS mokslo srityje Lenino premija, 1988 m. – SSRS valstybinė mokslo premija, 2005 m. – Lietuvos mokslo premija, 2008 m. – Nacionalinė pažangos premija. J. Požela apdovanotas ordinais ir medaliais, tarp jų Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 3-iojo laipsnio ordinu (1996), Už nuopelnus Ukrainai ordinu (1997), Draugystės ordinu (Rusija, 2000). 2000 m. popiežius Jonas Paulius II įteikė atminimo medalį.
Daugybė žmonių ir Lietuvoje, ir užsienyje pažino Jurą Poželą ne tik kaip talentingą mokslininką, organizatorių ir visuomenės veikėją, bet ir kaip pareigingą, nuoširdų, juokauti mėgstantį žmogų, kaip bendradarbį, patraukiantį paprastumu, kuklumu ir dėmesiu kitiems.
Parengta iš šaltinių:
- Vaitkus, J. Lyderis / Mokslo Lietuva, 2014 m. gruodžio 29 d. Nr. 22 (532), P. 4.
- Akademiko Juro Poželos (1925-11-05–2014-11-20) atminimui / Lietuvos mokslų akademijos žinios, 2015 m. nr. 1 (71), P. 1-2.
- Ašmontas, S., Vaitkus, J. Akademikui Jurui Poželai – Puslaidininkių fizikos mokslinės mokyklos Lietuvoje įkūrėjui – 80 metų / Lithuanian Journal of Physics, Vol. 45, No. 6, pp. 417–422 (2005).
- Požela Juras / Visuotinė lietuvių enciklopedija, 2010, XVIII, P. 676.
- Vaitkus, J. Lietuvos mokslo asmenybės netekus / Mokslas ir technika, 2014/11-12, P. 33.
Parodos rengėjos: Eglė Šegždienė, Rūta Kazlauskienė