Vieno eksponato parodoje – Motiejaus Valančiaus Žemaičių vyskupystė
2015 m. gruodžio 3–31 dienomis LMA Vrublevskių bibliotekos Vieno eksponato parodoje pristatomas XIX a. leidinys – Motiejaus Valančiaus Žemaičių vyskupystė. Bibliotekos skaitytojai, išreikšdami savo nuomonę Facebook socialinio tinklo svetainėje, rinko leidinius, kuriuos norėtų pamatyti eksponuojamus.
Motiejus Valančius (1801–1875) – vienas svarbiausių XIX a. vidurio Lietuvos religinio, kultūrinio ir politinio gyvenimo veikėjų: Žemaičių vyskupas, švietėjas, aktyvus visuomenininkas, blaivybės sąjūdžio ir knygnešystės judėjimo organizatorius. Žymaus istoriko, politiko, rašytojo veikla ir raštai padarė didelę įtaką Lietuvos visuomenės sąmoningumui.
Pirmasis ir vienas svarbiausių didelės apimties M. Valančiaus veikalas yra 1848 m. išleistas dvitomis Žemaičių vyskupystė. Lietuviškai rašytas mokslinis istorinis darbas daugiausia buvo skirtas besiformuojančiai lietuviškajai inteligentijai. Šis veikalas – vyskupystės istorija nuo jos įsteigimo iki M. Valančiaus gyvento laikotarpio. Autorius vaizduoja valstiečius kaip teisėtus tautos narius, aukština Lietuvos istoriją, aprašydamas papročius, svarią ir svarbią liaudies kultūrą. Žinoma, didžiausias dėmesys skiriamas Bažnyčios istorijai, tačiau kartu atskleidžiami ir kiti tautos gyvenimo aspektai. Bene esmingiausia yra tai, kad teksto kalba – lietuvių; dėl tokio pasirinkimo amžininkai buvo šokiruoti, tačiau sunku buvo paneigti veikalo svarbą XIX a. istoriografijai. Todėl vyskupo kūrinys, tarsi keliantis pavojų valstybei, buvo uždraustas platinti.
Motiejaus Valančiaus svarbiausias istorinis veikalas „Žemaičių vyskupystė“ išleistas net triskart ir laikomas chrestomatine Lietuvos istorijos knyga. Parodos stende eksponuojamas 1848 m. išleistas antrasis knygos tomas. Retų spaudinių skyriuje saugoma vienuolika šio dvitomio leidinio egzempliorių.
Komunikacijos skyriaus informacija