Paroda „Muzealijos XIX a. kolekcijose ir albumuose“
2015 m. lapkričio 30 d.– 2016 m. vasario 8 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Tado Vrublevskio skaitykloje veikia paroda „Muzealijos XIX a. kolekcijose ir albumuose“, kurioje eksponuojami XIX a. albumai, saugomi LMA Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių skyriuje.
Lietuvos dvaruose išsaugotų kolekcijų reprezentavimui ypatinga reikšmė tenka nuo XIX a. amžiaus pradžios iki septintojo dešimtmečio išleistiems albumams ir katalogams. Didelę įtaką šio pobūdžio leidybai turėjo Vilniaus senienų muziejaus ir Archeologinės komisijos steigėjai ir rėmėjai. Dauguma jų, sukaupę savo kolekcijas, rinko ir publikavo ikonografinę vaizdinę medžiagą apie įvairius istorinius paminklus.
„Krašto raižinių paminklų“ (Pomniki rytownictwa krajowego, 1858) katalogo įvade jo leidėjas Konstantinas Tiškevičius užsimena, kad privatūs meno rinkiniai neturį katalogų, o vengimas vieniems su kitais dalintis dvasiniais turtais esanti didelė skriauda visuomenei. Juk savo darbui pasišventęs tyrinėtojas, pasak jo, kataloge galėtų surasti apie vienus ar kitus dalykus reikalingų duomenų, o dabar nieko esą nežinoma apie kitų savininkų rinkinius.
Leidinių sumanytojai ir rengėjai bendradarbiavo su įvairiomis leidyklomis ir spaustuvėmis, veikusiomis tiek Vilniuje, tiek Varšuvoje. Albumuose publikuojami raižiniai būdavo atspaudžiami nuo originalių vario ir plieno plokštelių, muziejiniai artefaktai perpiešiami ir atspaudžiami tuomet gerai žinoma litografijos technika.
LMA Vrublevskių bibliotekoje saugoma įvairias kolekcijas reprezentuojančių albumų, kurie liudija, kaip buvo svarbu tyrinėti ir publikuoti nykstančius paminklus carinės valdžios metais. Iš atminties išsitrynę įvairių vietovių pavadinimai kolekcininkui ir leidėjui Adomui Pliateriui įpiršo mintį 1826 m. išleisti albumą apie architektūros paminklus. Litografijas albumui pagal A. Pliaterio piešinius sukūrė Juozapas Hilarijus Glovackis. Kitas leidinys, pavadintas „Raižinių iš Vilniaus istorijos atlasu“ (Atlas rycin z historyi Wilna, XIX a. vid.), su Juozapo Ozemblovskio sukurtomis litografijomis priklausė lenkų literatūros bibliografinių ir istorinių atvaizdų protektoriui Vladislovui Bogdanovičiui.
Vienas iš Eustachijaus Tiškevičiaus išleistų albumų yra skiriamas Sofijos Pacaitės Nesiolovskienės kolekcijai, saugotai Rasų dvarelyje, Gardino gubernijoje. Albume publikuojami Švedijos karaliaus Karolio X Gustavo servetėlė ir sidabro indai, kurie 1656 m. buvo įgyti Stepono Čarneckio ir vėliau priklausė ne vienam savininkui. K. Tiškevičiaus išleistame raižinių kataloge pristatomas Lahoisko dvare išsaugotas XVIII a. – XIX a. raižinių plokštelių rinkinys.
Maksimiliano Fajanso ir Juozapo Ungero spaustuvėse Varšuvoje išspausdintame albume „Viduramžių dailės atvaizdai“ (Wzory sztuki średniowiecznej, 1855–1858) publikuojami karaliaus Žygimanto Augusto kardo, karaliaus Jono Sobieskio, Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio šarvų ir kitokio pobūdžio muzealijų atvaizdai. Šiame leidinyje išspausdintas prenumeratorių sąrašas liudija, kad kolekcijų savininkai domėjosi valdovams ir diduomenei priklausiusiu inventoriumi, kuris, keičiantis savininkams, būdavo perkeliamas iš vienos vietos į kitą ir buvo saugomas įvairių šalių muziejuose.
Dr. Neringa Markauskaitė