Paroda „Pasaulio pilietis: už mokslą, už Lietuvą, už Žemę“
2015 m. rugpjūčio 26 – rugsėjo 18 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje veikia paroda Pasaulio pilietis: už mokslą, už Lietuvą, už Žemę, skirta mokslininko Zenono Rokaus Rudziko 75-osioms gimimo metinėms. Parodą parengė Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka bei Lietuvos mokslų akademijos Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyrius. Jubiliejinės parodos atidarymo ir kiti renginiai vyko 2015 m. rugsėjo 15 d.
Ekspozicijoje pristatomi svarbiausi akademiko mokslo darbai, pateikiami dažniausiai cituojami moksliniai straipsniai, taip pat daug nuotraukų, atspindinčių svarbiausius mokslininko gyvenimo ir nacionalinės bei tarptautinės mokslo organizacinės ir visuomeninės veiklos įvykius.
Vrublevskių bibliotekoje saugomas akademiko Zenono Rokaus Rudziko fondas. Tad parodos stenduose matysime ir čia saugomus dokumentus bei nuotraukas.
Parodos rengėjos dėkoja akademiko sūnui Andriui Rudzikui bei Lietuvos mokslų akademijos darbuotojams dr. Andriui Bernotui ir Virginijai Valuckienei už pagalbą rengiant šią parodą.
Profesorius Zenonas Rokus Rudzikas – žymus Lietuvos mokslininkas ir mokslo organizatorius, žinomas pasaulyje savo ir jo mokinių darbais iš daugiaelektronių atomų teorijos ir jos taikymų astrofizikoje ir plazmos fizikoje.
Zenonas Rokus gimė 1940 m. rugpjūčio 16 d. Gulbiniškių kaimo vienkiemyje (Lazdijų r.). Buvo šeštasis vaikas ūkininkų šeimoje. Baigęs Vainežerio pradinę mokyklą, 1951 m. pradėjo lankyti vidurinę mokyklą Kapčiamiestyje. Deja, tų metų rugsėjo viduryje visa šeima buvo išvežta į Sibirą – Tomsko sritį, Asino gyvenvietę. Vaikui buvo leista lankyti vietos mokyklą. Mokėsi labai gerai ir 1957 m. baigė vidurinę mokyklą aukso medaliu.
Tais pačiais metais Z. R. Rudzikas grįžo į Lietuvą ir įstojo į Vilniaus universiteto Fizikos ir matematikos fakultetą, fizikos specialybę. 1962 m. su pagyrimu baigęs studijas, jis buvo priimtas dirbti į Lietuvos mokslų akademijos Fizikos ir matematikos institutą, ten įstojo į aspirantūrą. Profesoriaus A. Jucio vadovaujamas parengė ir 1965 m. apgynė mokslų kandidato (dabar daktaro) disertaciją „Neredukuotinių tenzorinių operatorių matematinio aparato ir jo taikymo atominių spektrų teorijoje klausimu“. Tais pačiais metais vedė medikę Mariją Danutę Kriukaitę.
Z. R. Rudzikas išsiskyrė kaip talentingas teoretikas – nustatė radiacinių šuolių dėsningumų, naujų sąryšių tarp atominių dydžių, gavo reliatyvistinių pataisų išraiškų. A. Jucio paragintas, jis intensyvaus septynerių metų darbo rezultatus apibendrino antrojoje disertacijoje „Daugiaelektronių atomų spektrų teorijos klausimu“, kurią apgynė 1972 m.
1974 m. staiga mirus profesoriui A. Juciui, Z. R. Rudzikui teko atsakinga pareiga tapti savo mokytojo sukurtos atomo teorijos mokyklos vadovu. Jis inicijavo Atomo teorijos skyriaus darbų plėtrą naujomis, turinčiomis svarbių taikymų daugiakrūvių jonų ir astrofizikos kryptimis. Z. R. Rudzikas parengė 26 mokslų daktarus, kartu su savo mokiniais gavo esminių atomo teorijos, spektroskopijos rezultatų; tarp jų verta išskirti izosukinio formalizmo įvedimą atomo fizikoje, antrinio kvantavimo vaizdavimo pritaikymą kilminių koeficientų išraiškoms gauti, reliatyvistinės elektronų šuolių teorijos plėtojimą. Šie rezultatai buvo paskelbti apie 270 mokslinių publikacijų, tarp jų 4 monografijose. Z. R. Rudziko monografija „Theoretical Atomic Spectroscopy“, išleista Kembridžo universiteto, susilaukė dviejų leidimų. Jo mokslo darbai buvo įvertinti dviem Lietuvos mokslo premijomis, LMA vardine Adolfo Jucio premija. Apie Z. R. Rudziko darbų tarptautinį pripažinimą liudija Vilniuje jo organizuotos trys tarptautinės atomo fizikos konferencijos.
Z. R. Rudzikas atliko didžiulį mokslo organizacinį darbą Lietuvoje ir užsienyje. Beveik du dešimtmečius jis vadovavo LMA Fizikos institutui bei Teorinės fizikos ir astronomijos institutui (LMA Fizikos instituto direktoriaus pavaduotojas (1977–1988), direktorius (1988–1990), valstybinio (nuo 2002 – Vilniaus universiteto) Teorinės fizikos ir astronomijos instituto direktorius (1990–2003). Išsiskyrė savo geranoriškumu ir taktiškumu, sutelkė kūrybingą kolektyvą, rūpinosi įvairių mokslo šakų plėtra institute. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Z. R. Rudzikas, būdamas Lietuvos mokslo tarybos nariu, Vyriausybės ekspertu, Lietuvos fizikų draugijos prezidentu, daug prisidėjo ne tik prie Lietuvos fizikos, bet ir prie viso mokslo pertvarkos, glaudesnio jo integravimo į pasaulinį mokslą. 1994 m. jis buvo išrinktas Lietuvos mokslų akademijos tikruoju nariu, o 2003 m. – jos prezidentu. Šešerius metus eidamas šias pareigas jis rūpinosi naujo LMA vaidmens formavimu, ypač jos tarptautinių ryšių stiprinimu. Jo iniciatyva Baltijos šalių mokslininkai pradėjo dalyvauti europiniuose paskirstytųjų skaičiavimų plėtros projektuose, Lietuva pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su Europos branduolinių tyrimų centru CERN. 2001–2008 m. būdamas „Lietuvos fizikos žurnalo“ vyriausiuoju redaktoriumi, Z. R. Rudzikas stengėsi kelti jo reitingą. Buvo sudaryta tarptautinė žurnalo patarėjų taryba, leidinys pripažintas Europos fizikų draugijos, pradėtas referuoti Inspec duomenų bazėje.
Z. R. Rudzikas atstovavo Lietuvos mokslui ir gynė jo interesus įvairiuose Europos Sąjungos komitetuose ir komisijose: kaip Pasaulio mokslininkų federacijos ir Europos ekonomikos ir socialinio komiteto narys, jis dalyvavo svarstant esmines mokslo plėtros problemas, ypač išskirdamas globalias grėsmes, klimato kaitą, energetiką ir gyvenimo kokybę. Akademikas 2001 m. buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu, gavo dvi Lietuvos nacionalines mokslo premijas (1976 ir 1998). 2005 metais jam su bendradarbiais už darbų ciklą „Šiuolaikinės daugiaelektronių atomų teorijos plėtojimas ir taikymas (1993–2004 m.)“ buvo suteikta Lietuvos mokslų akademijos Adolfo Jucio premija. Z. R. Rudziko veikla plėtojant Baltijos šalių mokslinius ryšius buvo įvertinta švedų mokslininkų Gunnar ir Gunnel Källèn premija (1993) ir Baltijos valstybių mokslų akademijų medaliu (2007). Kolegos astronomai vieną savo atrastų asteroidų pavadino Rudziko vardu.
Akademikas Zenonas Rokus Rudzikas buvo unikali asmenybė, visą savo gyvenimą skyrusi mokslui, daug prisidėjusi prie Lietuvos vardo garsinimo. Iki pat mirties 2011 06 08 jis dirbo Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos institute vyriausiuoju mokslo darbuotoju, skaitė paskaitas doktorantams, inicijavo mokslinius projektus. Intensyvi veikla neužgožė Z. R. Rudziko rūpesčio savo šeima, jis negailėjo laiko ir savo bendradarbių reikalams. Vaikystėje patyręs tremtinio dalią, vertino ir jautriai gynė lietuvybę.
Parengta pagal VU Teorinės fizikos ir astronomijos instituto Atomo teorijos skyriaus informaciją
Eglė Šegždienė, Rūta Kazlauskienė