Paroda „Šv. Teresei Avilietei – 500“

Basųjų karmelitų palikimas Lietuvoje

2015 m. rugpjūčio 7 d. –  rugsėjo 9 d.  LMA Vrublevskių bibliotekoje (Tado Vrublevskio skaitykloje) eksponuojama paroda „Šv. Teresei Avilietei – 500. Basųjų karmelitų palikimas Lietuvoje“. 

Lankytojams pristatomi XVII–XVIII a. autentiški dokumentai, tarp kurių – Vilniaus basųjų karmelitų Šv. Teresės bažnyčios ir vienuolyno inventorinės ir išlaidų knygos bei vaizdingas Vilniaus basųjų karmelitų valdų žemėlapis. Vienas reikšmingiausių dokumentų – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vladislovo IV 1635 m. raštas dėl leidimo Vilniaus basiesiems karmelitams išsikirsti vartus Vilniaus gynybinėje sienoje šalia Aušros vartų.   

Šv. Teresė Avilietė gimė 1515 m. Ispanijoje, Avilos miestelyje. Paauglystėje nepasižymėjo niekuo, kas būtų leidę nuspėti, koks likimas jos laukia. Vienuolyno mokykloje gautas išsilavinimas paskatino ją rinktis vienuolės kelią, todėl, sulaukusi dvidešimties, ji įstojo į Avilos Karmelį. Teresė tapo žinoma dėl savo reformų – 1562 m. įkūrė pirmąjį reformuotą vienuolyną. Savarankiškos basųjų karmelitų provincijos įkūrimą Šventasis Sostas patvirtino 1580 m. Dar po dvejų metų, 1582 m., Teresė Avilietė mirė.

1614 m. ji paskelbta palaimintąja, o 1622 m. kanonizuota su kitais ne mažiau nusipelniusiais amžininkais – Ignacu Lojola, Pilypu Nėriu ir Praciškumi Ksaveru. 1970 m. popiežius Paulius VI ją paskelbė Bažnyčios Mokytoja. Tokią garbę šventosios moterys pelnė pirmą kartą per visą Bažnyčios istoriją. 2015 m. rugpjūčio mėn. Šv. Teresei Avilietei buvo suteiktas garbės daktaro vardas. Insignijos perduotos dviem su ja susijusiems karmelitų vienuolynams – Avilos Šv. Juozapo vienuolynui, kurį šventoji įkūrė, ir Alba de Tormes vienuolynui, kuriame ji mirė.

Basieji arba reformuotieji karmelitai į Vilnių atsikėlė 1624 m., paskatindami naujų bažnyčių ir vienuolynų statybą. Pirmosios basosios karmelitės atvyko keleriais metais vėliau – 1637 m. – iš Liublino Karmelio. Basosios karmelitės iš kitų moterų vienuolijų išsiskyrė kontempliatyvumu, itin svarbus buvo asmeninis tylusis skaitymas savoje celėje. 1865 m., po sukilimo, jų vienuolynas buvo likviduotas, o visa bendruomenė persikėlė į Vilniaus benediktinų vienuolyną. Netrukus caro įsakymu ir šis buvo sugriautas. Po Antrojo pasaulinio karo karmelitės pasitraukė į Lenkiją, o 1992 m. kreipėsi dėl Karmelio atkūrimo Lietuvoje. Po dvejų metų Paštuvoje (Kauno r.) buvo atkurtas Šv. Juozapo ir Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės basųjų karmeličių vienuolynas. 

Informaciją parengė Sonata Šulcė