Lietuvos mokslų akademijos
Vrublevskių biblioteka

Paroda Kazio Šalkauskio, advokato ir mokslininko, palikimo atodangos

2015 m. kovo 4–30 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje veiks  paroda Kazio Šalkauskio, advokato ir mokslininko, palikimo atodangos, skirta garsaus teisės specialisto, lietuvių visuomenės veikėjo, profesoriaus Kazio Šalkauskio 130-osioms gimimo metinėms.

Parodos stenduose eksponuojama Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje saugomo Kazio Šalkauskio fondo (F281) medžiaga bei jo darbai, atskleidžiantys K. Šalkauskio mokslinę, profesinę, pedagoginę, visuomeninę veiklą. Džiugu, jog parodą autentiškomis nuotraukomis, ameniniais daiktais papildė Kazio Šalkauskio brolio Stasio sūnus fizikas dr. Julius Šalkauskis. Parodos stendus puoš Julijos Šalkauskienės, Stasio Šalkauskio žmonos (beje, pokariu kurį laiką dirbusios LMA bibliotekoje), tapytas Kazio Šalkauskio portretas.

Kazys Šalkauskis gimė 1885 m. kovo 4 d. Ariogaloje (Raseinių aps.). Tėvas Julijonas Šalkauskis (1849–1933 m.) kilęs iš laisvųjų valstiečių, gydytojas, 1905–1915 m. buvo Šiaulių burmistru. Motina Barbora Goštautaitė-Šalkauskienė kilusi iš bajorų. Šeimoje užaugo devyni vaikai – visi žinomi Lietuvoje mokslo, visuomenės ir kultūros veikėjai. Brolis Stasys Šalkauskis tapo filosofijos daktaru ir tarpukariu buvo paskutiniu Vytauto Didžiojo universiteto rektoriumi.

Kazys Šalkauskis 1896 m. įstojo į Šiaulių berniukų gimnaziją ir ją baigė 1906 m. Tais pačiais metais išvyko studijuoti į Maskvos universitetą, 1912 m. baigė Teisės fakultetą.1912 m. gruodžio 19 d. buvo priimtas į advokatūrą Šiauliuose ir dirbo prisiekusiojo advokato padėjėju. Pašlijus sveikatai kurį laiką gydėsi ir 1912–1914 m. vertėsi advokato praktika Samarkando mieste. 1914 m. grįžo į Lietuvą ir dirbo advokato padėjėju Šiauliuose.Nuo 1913 m. liepos 10 d. Kazys Šalkauskis – Lietuvių mokslo draugijos narys.Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui pasitraukė į Rusiją ir nuo 1915 m. gegužės 3 d. iki 1917 m. rugpjūčio 15 d. dirbo Lietuvių draugijoje nukentėjusiems nuo karo šelpti Petrograde ir Lietuvoje. Su bendražygiais steigė maitinimo punktus, lankė lietuvius pabėgėlius Rygoje, Mintaujoje ir Daugpilyje.Nuo 1917 m. rugpjūčio 15 d. iki 1918 m. gegužės 1 d. dirbo Maskvos vartotojų bendrovių draugijoje.1917 m. buvo priimtas į prisiekusiuosius advokatus.1918 m. grįžo į Lietuvą, apsigyveno Šiauliuose, vėliau Kaune ir vėl grįžo į Šiaulius.Nepriklausomoje Lietuvoje 1918–1920 m. ėjo Lietuvos prekybos ir pramonės ministerijos reikalų valdytojo, viceministro, Vyriausybės komisaro bermontininkų paliekamai teritorijai ir turtui perimti pareigas.Ilgametė ir Kazio Šalkauskio pedagoginė veikla. 1920–1921 m. dirbo teisės mokytoju berniukų gimnazijoje bei skaitė paskaitas Aukštuosiuose kursuose. 1922–1936 m. dėstė Lietuvos universitete (nuo 1930 m. VDU), (profesorius nuo 1936), 1940–1950 m. Vilniaus universitete. Nuo 1936 m. rugsėjo iki 1938 m. Klaipėdos prekybos institute dėstė civilinį procesą ir konkursinę teisę (institutui persikėlus į Šiaulius, dėstė Šiaulių prekybos institute).1924 m. – 1931 m. Kazys Šalkauskis ėjo Teisingumo ministro tarybos nario pareigas.1939 m. K. Šalkauskis sugrįžo į advokatūrą. 1939 m. priimtas advokatu Vyriausiajame tribunole Kaune. Nuo 1940 m. sausio 23 d. paskirtas Vilniaus advokatų seniūnu, o nuo 1941 m. rugpjūčio mėn. – Lietuvos advokatų tarybos nariu. Advokatu Vilniuje dirbo iki 1951 m. spalio 1 d. Advokato praktika K. Šalkauskis vertėsi iki gyvenimo pabaigos.Įdomu pastebėti, jog vokiečių okupacijos metais K. Šalkauskis, rizikuodamas savo gyvybe, gelbėjo žydus, konkrečiai, tarpukario Šiaulių viceburmistro Samuelio Petuchausko šeimą (jo žmoną Mariją Petuchauskienę ir sūnų Marką Petuchauską ).1944–1945 m. dirbo Lietuvos mokslų akademijos Reikalų valdybos juriskonsultu.K. Šalkauskis aktyviai dalyvavo moksliniame darbe, skaitė paskaitas, pranešimus, rašė straipsnius įvairiais civilinės teisės ir civilinio proceso, Lietuvos įstatymų tobulinimo ir kūrimo klausimais, sudarinėjo ir leido įstatymų ir teisės aktų rinkinius. 1930 m. išvertė Civilinius įstatymus, išleido „Vyriausybės žiniose“ paskelbtą įstatymų rinkinį „Lietuvos novelos“ (1935). Tai didžiausias K. Šalkauskio indėlis į nacionalinės teisinės medžiagos tvarkymą ir sisteminimą. Parašė keletą teisės darbų „Būstinė civilių įstatymų ir Napaleono kodekso veikimo srityse“ (1930), „Civiliniai įstatymai“ (X tomo I d., 1933). Taip pat išleido knygas „Iždas ir tikybinės organizacijos“ (1936), Įstatymų kodifikacija“ (1939). Pagrindinė K. Šalkauskio mokslinių interesų sritis – civilistika, tačiau ne mažiau jį domino ir kitos Lietuvos teisės šakos. Ypač daug profesorius prisidėjo prie lietuviškos teisinės terminijos ir teisinės kalbos kūrimo ir tobulinimo.K. Šalkauskis aktyviai bendradarbiavo leidiniuose „Teisė“ (redakcinės komisijos narys), „Savivaldybė“.Kazys Šalkauskis mirė 1960 m. vasario 26 d. Vilniuje.

Parengta pagal M. Maksimaičio straipsnį „Advokatas ir mokslininkas prof. Kazys Šalkauskis“