Leidyklų valanda AFS
2012 m. spalio 25 d. vykusiame susitikime „Leidyklų valanda AFS“ buvo pristatyta leidykla „Savastis“, didžiausią dėmesį skirianti istorinio ir kultūrinio paveldo problematikai. Leidyklos direktorius Juozas Bardauskas kalbėjo apie jos įkūrimą 1992 metais, ryšį su kultūros paveldo institucijomis, pristatė naujausius leidinius. „Savastis“ yra išleidusi K. Šešelgio parengtą leidinių seriją „Lietuvių liaudies architektūros paminklai“, publikavusi lietuvių autorių darbus kaimo ir miesto temomis, jos dėka naudojamės kapitaliniu A. Miškinio veikalu „Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės” (4 tomai: „Vidurio Lietuvos miestai ir miesteliai“, „Užnemunės miestai ir miesteliai“, „Vakarų Lietuvos miestai ir miesteliai“, „Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai“), Vl. Drėmos, E. Ivanausko, J. Bučo, A. Girininko publikacijomis, Europos Tarybos, UNESCO, ICOMOS, JTO dokumentų rinkiniais, kasmetiniu mokslinių straipsnių rinkiniu „Kultūros paminklai“, žurnalu „Baltų archeologija“. Pokalbio metu buvo paliestos kai kurios paminklų apsaugos institucijų pertvarkos problemos, jų statuso ir pavaldumo pasikeitimai, kurie sąlygojo ir šios srities tyrimų publikacijas. Po tokių „reorganizacijų“, kokias patyrė tyrimo ir projektavimo darbus vykdantis Paminklų konservavimo ir restauravimo institutas, buvo išblaškyti ne tik specialistai, bet ir dalis archyvų. Panašiai nutiko ir kai kurioms privačioms kolekcijoms, kurias, nesant aiškios valstybės pozicijos, irgi imta skaidyti. Ilgalaikio bendravimo su autoriais dėka „Savastis“ išleido keletą dailėtyrai vertingų knygų, bet, negavus finansavimo, jos netapo leidybinių serijų pradžia. Svečias pasidalijo patirtimi rengiant tarptautinius projektus, apgailestavo dėl nestabilaus finansavimo, skiriamo regioninių parkų tyrinėjimams ir jų publikavimui. Dėl šios priežasties sudėtinga ar net neįmanoma tęsti pradėtus darbus, išlaikyti kvalifikuotus ir patirties turinčius darbuotojus, kas tokios siauros specializacijos leidyklai yra reikšmingas nuostolis.
Atskira tema – sakralinės architektūros publikacijos, dabar „Savastyje“ tapusios fragmentiška leidybos sritimi. Asmeninio bendravimo su Kaišiadorių vyskupijos vadovais ir jų finansinės paramos dėka buvo išleistas solidus albumas apie Kaišiadorių vyskupiją, parengtas ir publikuotas prelato S. Kiškio darbas apie arkivyskupą T. Matulionį, knygelė apie Guronių koplytėlę „Septynių skausmų kelias“ bei dar kelios mažesnės apimties publikacijos. Bendradarbiaudama su žymia Lietuvos sakralinės architektūros tyrinėtoja A. Jankevičiene, „Savastis“ išleido knygelę apie XVII a. pirmos pusės architektūros paminklą – Vilniaus didžiąją sinagogą.
Svečias pristatė keletą leidinių, skirtų UNESCO globojamam paveldui. Tai M. Martinaitienės knyga „Lietuvos kryždirbiai ir kryždirbystė XX a. pervartose“ ir G. Povilionio „Vargondirbystės menas Lietuvoje“. Leidykla ketino išspausdinti daugiau tokių knygų, tačiau tokio pobūdžio leidyba pasirodė besanti itin brangi ir nepaklausi.
Po susitikimo Bibliotekai buvo padovanota naujausia knyga – M. Baužienės „Pasižvalgymas po senojo Vilniaus mūrus“, taip pat A. Miškinio „Kaunas: Laisvės alėja“ bei dailėtyrinis veikalas „Kaišiadorių vyskupija ir jos sakralinis paveldas“.
 |
 |
 |
 |
Linas Janulevičius,
nuotraukos Valentinos Kulikauskienės