Lietuvos mokslų akademijos
Vrublevskių biblioteka

Vasario 23 d. 13 val. Rašytojų kampe pristatytas leidinys Pranciškaus Skorinos Rusėniškajai Biblijai 500 (sudarytojas Sigitas Narbutas). Dalyvavo doc. dr. Sigitas Narbutas, dr. Rima Cicėnienė, dr. Daiva Narbutienė, prof. habil. dr. Sergejus Temčinas, habil. dr. Aleksandras Gruša, prof. habil. dr. Ilja Lemeškinas.

Prieš 500 metų Prahoje pirmasis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos ir visų rytų slavų leidėjas Pranciškus Skorina pradėjo spausdinti Rusėniškąją Bibliją (spausdinta 1517–1519). Leidėjas gimė prieš 1490 m. Polocke, mirė apie 1541 m. Prahoje. Po 1519 m. jis iš Prahos persikėlė į Vilnių, kur 1522 m. išspausdino Mažąją kelionių knygelę, o 1525 m. – Apaštalų darbus ir laiškus. Tai buvo pirmosios knygos, išėjusios senosios Lietuvos teritorijoje, o Skorina šiais leidiniais pelnė nemarią pirmojo LDK leidėjo šlovę.

Pristatomoje knygoje aptariamas Skorinos gyvenimas ir darbai, svarstoma apie jų išliekamąją vertę. Skorina buvo ne tik leidėjas, bet ir vertėjas, rašytojas, liturginis poetas, švietėjas humanistas ir mokslininkas (medikas ir botanikas). Jis puikiai mokėjo bažnytinę slavų, rusėnų, čekų, lotynų ir hebrajų kalbas, veik visomis jomis paliko reikšmingų darbų. Būdamas europinio išsilavinimo, dirbo įvairiose vietose, tarnavo keliems valdovams: Danijos, Čekijos ir Vengrijos karaliams, Prūsijos kunigaikščiui, Vilniaus vyskupui ir kt. Tokie jo gyvenimo ir darbų kontekstai leidžia šio asmens indėlį atskleisti, pasitelkus plačią tarptautinę panoramą.

Nuotraukos Valentinos Kulikauskienės >>>

Renginio vaizdo įrašas >>>

Vasario 24 d. 13 val. salėje 3.2 pristatyta knyga Kunigaikščiai Višnioveckiai (autorių kolektyvas). Dalyvavo doc. dr. Sigitas Narbutas, prof. dr. Alfredas Bumblauskas, dr. Genovaitė Kirkienė, Virginijus Strolia.

Knygoje pasakojama apie kunigaikščių Višnioveckių giminę ir iškilesnius jos vyrus bei moteris. Višnioveckiai kartu su kunigaikščiais Radvilomis ir Ostrogiškiais bei jų paveldas yra reikšmingas Lietuvos ir Ukrainos ar dar platesnio regiono – vadinamojo ULB (Ukraina, Lietuva, Baltarusija) – kultūrinei atminčiai, šiuolaikinei integracinei geopolitinei minčiai. Iškiliausias šios giminės vyras – Mykolas Kaributas Višnioveckis (1640–1673). 1669 m. birželio 19 d. buvo paskelbta apie jo išrinkimą Lenkijos karaliumi, o rugsėjo 29 d. Krokuvoje Mykolas Kaributas Višnioveckis buvo karūnuotas Mykolu I. Netrukus po išrinkimo naujasis valdovas apsilankė Vilniuje ir paliko pirmąjį įrašą Vilniaus katedros knygoje, vadinamoje Švč. Mergelės Marijos Saldžiausiojo Vardo arkibrolijos knyga.

Nuotraukos Vikos Petrikaitės >>>

Vasario 26 d. 11 val. salėje 3.2 pristatytas leidinys Jūratė Stauskaitė. Esu: bibliografijos rodyklė (sudarytoja Bronislava Kisielienė). Dalyvavo doc. dr. Sigitas Narbutas,  dailininkė Jūratė Stauskaitė, menotyrininkas dr. Helmutas Šabasevičius, Bronislava Kisielienė.

Jūratė Stauskaitė – dailininkė, pedagogė, publicistė – viena ryškiausių mūsų šalies menininkių, Lietuvos nepriklausomybę pasitikusi pačioje savo asmeninės ir kūrybinės brandos viršūnėje. Svarus dailininkės indėlis į šalies kultūrą ir švietimą yra pastebėtas ir įvertintas. Už nuopelnus menui ir švietimui J. Stauskaitė pelnė įvairių apdovanojimų. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka parengė Jūratės Stauskaitės bibliografijos rodyklę, apimančią jos meninės, kultūrinės, publicistinės ir visuomeninės veiklos laikotarpį nuo 1965 iki 2016 m. Joje suregistruoti dailininkės rašto darbai (leidiniai, straipsniai, pokalbiai), dailės darbai (grafika, piešiniai, akvarelės, tapyba, skulptūra, scenografija, ekslibrisai, knygų iliustracijos), parodų katalogai, reprodukcijos spaudoje ir gausi literatūra apie J. Stauskaitę.

Nuotraukos Valentinos Kulikauskienės >>>

Renginio vaizdo įrašas >>>