Pažintis su mokslotyros teorija ir praktika: profesorės Onos Voverienės monografijos „Mokslotyra“ pristatymas

2015 m. balandžio 2 d. 14 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje vyko profesorės Onos Voverienės monografijos „Mokslotyra“ aptarimas. Renginio metu profesorė ne tik pristatė savo monografiją, bet ir aptarė mokslotyros padėtį Lietuvoje bei Europoje. Anot O. Voverienės, mokslotyra – tai nauja tiksliųjų mokslų šaka, kurios tyrimo objektas yra pats mokslas, jo vaidmuo visuomenės ūkio ir kultūros raidoje, tyrimo metodai, teorija ir istorija. Šio mokslo atsiradimo bei pritaikymo Lietuvoje dalyvė buvo ir O. Voverienė. Profesorė papasakojo, kaip mokslotyra vystėsi Vakaruose ir Rytuose. Vakarų pasaulyje mokslotyra pagrindinį dėmesį sutelkė į žmogų, mokslininką, mokslininkų bendruomenes, mokslinės kūrybos procesus ir rezultatus. Tuo tarpu Rytuose, kurių įtakos zonoje yra ir Lietuva, mokslotyros dėmesys skirtas mokslo valdymui, planavimui, organizavimui. Profesorė savo ilgametėje veikloje susidūrė tiek su mokslotyros teorijos plėtojimu, tiek su praktiniu jos pritaikymu. Šioje knygoje O. Voverienė pateikė žymiausių Vakarų ir Rytų mokslotyrininkų nuveiktus darbus, atskleidė, kaip mokslotyra skynėsi kelią Lietuvoje, aptarė svarbiausias mokslotyros teorines galimybes bei jų pritaikymą. Kaip teigė dr. Birutė Railienė, profesorė savo darbais pralenkė laiką keliais dešimtmečiais.

Onos Voverienės mokinė, LMAVB skyriaus mokslo institutuose vedėjos pavaduotoja Audrė Trumpienė papasakojo, kaip įgytos teorinės žinios pravertė tiesioginiame darbe ir buvo pritaikytos praktiškai. Šiandieniniams Lietuvos mokslininkams, ypač tiksliųjų mokslų atstovams, tapo aktualu, kaip jų darbai panaudojami pasaulyje, kiek kartų jie cituojami, kaip galima apskaičiuoti darbų mokslinę vertę. Kartu pasidžiaugė, kad profesorės O. Voverienės idėjos yra įgyvendintos.

LMAVB skyriaus mokslo institutuose vedėja Eglė Šegždienė supažindino susirinkusius, kaip mokslininkas, naudodamasis šiuolaikinėmis technologijomis, gali sužinoti apie savo darbų sklaidą, jų prieinamumą, panaudojimą. Buvo pristatyta LMAVB teikiama paslauga – pasirinkusiems www.mab.lt puslapyje skiltį „Mokslininkams“ yra pateikiamos bibliometrinių ir bibliografinių paslaugų galimybės. Mokslininkai patys arba LMAVB darbuotojų padedami gali sužinoti ne tik kaip parašyti gerą mokslinį straipsnį, bet ir kaip padaryti jį prieinamą pasaulyje.

LMAVB Mokslinės informacijos skyriaus Informacinio aptarnavimo sektoriaus vedėjas Donatas Ustinavičius supažindino su Lietuvos mokslotyros ir mokslo istorija. Dar 2010 m. LMAVB surengė parodą, kuri dėl savo aktualumo buvo perkelta į virtualią erdvę. Čia galima susipažinti ne tik su bibliotekos fonduose saugomais leidiniais, bet ir eksponatais iš asmeninių O. Voverienės, I. Dagytės, J. A. Krikštopaičio, J. Banionio, A. Nako ir B. Railienės archyvų.

LMAVB darbuotoja Eglė Paškevičiūtė-Kundrotienė atkreipė dėmesį į struktūrinę mokslotyros dalį – mokslo istoriją, supažindino su naujausiomis Lietuvos bei Lenkijos mokslo istorijos publikacijomis bendrame Lietuvos istorijos bibliografijos kontekste. Buvo konstatuota, kad nors mokslo istorijai skirtos publikacijos užima gana nedidelę dalį palyginus su kitomis istorijos publikacijomis, bet darbai nenutrūkstami vyksta, ypač prie to prisideda Lietuvos mokslo istorikų ir filosofų kasmetinės tarptautinės konferencijos „Scientia et historia“.

O. Voverienės mokinė Emilija Banionytė pradžiugino profesorę aptardama jos pradėtų darbų tęsinį. E. Banionytė – Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacijos narė, todėl ji galėjo papasakoti apie prenumeruojamas duomenų bazes, atvirosios prieigos galimybes ir mokslininkams, doktorantams bei bibliotekininkams rengiamus mokymus „Naudojimasis elektroniniais mokslo duomenų ištekliais“. Supažindino su šiuo metu vykstančio projektu „eMoDB.LT2: Elektroninių mokslo duomenų bazių atvėrimas Lietuvai – antrasis etapas“, pritarė būtinybei dėstyti studentams mokslo studijų įvadus, supažindinti juos su reikalingos informacijos paieška.

Tarp svečių taip pat buvo kolegos iš Lietuvos medicinos, Lietuvos edukologijos universiteto bibliotekų, Švietimo informacinių technologijų centro, Lietuvos mokslų akademijos ir kt.

Renginyje visi galėjo pasidžiaugti profesorės O. Voverienės nuveiktais darbais, jos iškeltų idėjų praktiniu realizavimu, įsigyti profesorės mokslotyrinių monografijų bei jos darbų bibliografijos rodyklę.

Parengė Eglė Paškevičiūtė-Kundrotienė,
nuotraukos Valentinos Kulikauskienės