Žvilgsnis iš grafų Tiškevičių rūmų balkono

2014 m. gegužės 12–22 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje vyko meninis-edukacinis projektas moksleiviams „Interpretacijos amžių sandūroje“. Plenero metu Vilniaus vaikų ir jaunimo dailės mokyklos moksleiviai, vadovaujami J. Stauskaitės, piešė Vilniaus senamiesčio vaizdus, susipažino su istorinėmis Vrublevskių bibliotekos rūmų erdvėmis, Bibliotekos fonduose saugomais dailininko A. Römerio piešiniais ir akvarelėmis.

Kasmet Vilniaus vaikų ir jaunimo dailės mokyklos moksleiviai piešia Vilniaus senamiesčio vaizdus iš natūros, pasirinkdami charakteringus objektus miesto gatvėse, skveruose, kažkuo išsiskiriančiuose statiniuose. Šįkart dailės pleneras vyko Vrublevskių bibliotekos didžiajame balkone. Kaip sakė piešimo mokytojas Ignas Dzedulionis, vaikams buvo suformuluota užduotis piešti tai, ką mato tuo metu – senąją ir naująją architektūrą, vaizdus, atsiveriančius iš balkono. Inspiruoti paskaitų apie XIX a. pabaigos dailininką A. Römerį, grafienės K. Tiškevičienės rūmų istoriją, moksleiviai savaip interpretavo juos supančią aplinką, pabandė atrasti savo matymo kampą – žvilgtelėti į perspektyvą iš paukščio skrydžio. 

Viename iš A. Römerio darbų pavaizduota grafienė Klementina Potockytė-Tiškevičienė (Klementyna Potocka-Tyszkiewicz, 1856–1921) – vienos gražiausių XIX a. pabaigos rezidencijų Vilniaus mieste (dabar – Vrublevskių biblioteka) savininkė, savo prabangiuose rūmuose besigėrinti Gedimino bokšto vaizdu. Dailės mokyklos moksleiviai interpretavo A. Römerio piešinius Vilniaus senamiesčio tema ir tapė Gedimino kalno papėdėje atsiveriančius vaizdus iš Bibliotekos didžiojo balkono. Užsiėmimų metu Bibliotekos mokslo darbuotoja I. Pajedaitė detaliau supažindino moksleivius su dailininko Alfredo Römerio kūrinių kolekcija, saugoma Bibliotekos fonduose.

Alfredas Römeris (1832–1897) – vienas iškiliausių XIX a. antrosios pusės dailininkų, portretistas, skulptorius, kultūros paveldo tyrinėtojas. Menininkas gyveno ir kūrė sudėtingu Lietuvai laikotarpiu. Tai carinės Rusijos viešpatavimo, krašto rusifikacijos, Katalikų bažnyčios persekiojimo, pralaimėtos kovos dėl Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybingumo ir unijos su Lenkija atgaivinimo, žiaurių represijų, o kartu ir reikšmingų socialinių, ekonominių permainų, tautų atgimimo epocha. Laikmetis, kai Lietuvos vardas buvo dingęs iš politinio Europos žemėlapio, o pavergta šalis buvo tapusi Rusijos imperijos Šiaurės vakarų kraštu. Politinė ir kultūrinė Lietuvos situacija veikė čia dirbusių dailininkų kūrybą, skatino juos savo kūriniais perteikti vidinio pasipriešinimo rusifikacijai idėjas. A. Römeris taip pat neliko šių procesų nuošalėje.

Plenero dalyvių darbai bus eksponuojami Vrublevskių bibliotekos parengtoje parodoje Europos paveldo dienų metu.

 

 

Informaciją rengė LMA Vrublevskių bibliotekos Komunikacijos skyrius