Mažosios Lietuvos laiko ženklų beieškant

2014 m. balandžio 16 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje įvyko susitikimas su Lietuvos evangelikų liuteronų vyskupu Mindaugu Sabučiu, žurnaliste, fotomenininke Lilija Valatkiene ir Mažosios Lietuvos kultūros žinovu Vytautu Juška. Vakaro metu bus galima apžiūrėti L. Valatkienės fotorefleksijų parodą „Mažoji Lietuva: laiko ženklai“.

Renginio vedėjas – LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas. Meninę programą atliko liaudies dainų atlikėjai Austė Nakienė ir Regimantas Pranaitis. 

Lietuvoje išskiriamos penkios etnokultūrinės sritys: Žemaitija, Aukštaitija, Dzūkija, Suvalkija bei Mažoji Lietuva. Pastarąją tik šiemet Valstybinė lietuvių kalbos komisija įtraukė į Lie­tuvos vietovardžių sąrašą. Mažoji Lietuva, iki šiol turėjusi tik istorinės vietovės statusą, tapo oficialiu mūsų šalies etnografiniu regionu, todėl svarbu dar kartą aktualizuoti Mažosios Lietuvos praeitį ir įreikšminti ją šiandieniniame kontekste.

Istorinės aplinkybės nulėmė, jog Mažoji Lietuva neabejotinai suvaidino reikšmingą vaidmenį Lietuvos kultūros istorijoje. Lietuvių kultūra šiame regione buvo intensyviai plėtojama, o lietuviškų mokyklų ir periodinių leidinių skaičiumi Mažoji Lietuva lenkė Didžiąją Lietuvą dar ir visą XIX amžių. Tai žemė, kurioje buvo išleista pirmoji knyga lietuvių kalba – Martyno Mažvydo „Katekizmas“, 1653 m. čia pasirodė ir pirmoji lietuvių kalbos gramatika, pirmą kartą į lietuvių kalbą išversta Biblija, pasirodė pirmasis lietuvių grožinės literatūros kūrinys – Teofilio Šulco parengtas Ezopo pasakėčių vertimas, pirmieji lietuviški eilėraščiai ir pasaulinės reikšmės literatūros kūrinys „Metai“.

Mažojoje Lietuvoje brendo lietuvių tautinė savimonė, todėl susitikimo metu diskutuosime, kaip šiandien reflektuojame Mažosios Lietuvos kultūrinį paveldą. Renginio metu Lietuvos evangelikų liuteronų vyskupas M. Sabutis aptars liuteronų įtaką kultūroje, švietime bei primins netikėtas švenčių ir kasdienybės tradicijas. Mažosios Lietuvos kultūros žinovas V. Juška, apie penkiasdešimt metų gyvenęs Australijoje, papasakos, kokias vietas rinkdavosi emigrantai iš Mažosios Lietuvos, kokias vertybes jie išlaikydavo savo šeimoje ir ką perduodavo ateinančioms kartoms.

Susitikimo metu buvo galima apžiūrėti išskirtinę L. Valatkienės fotorefleksijų parodą „Mažoji Lietuva: laiko ženklai“. Autorė savo kūrybiniais darbais parodo, kas liko šiandien iš senosios Mingės, Kintų, Rusnės, Uostadvario, Šilokarčemos bei kitų istorinių Mažosios Lietuvos vietovių. 

 

 

 

Daugiau video siužetų >>>

Informaciją parengė LMA Vrublevskių bibliotekos Komunikacijos skyrius