Paminėtos Meilės Lukšienės 100-osios gimimo metinės
2013 m. rugsėjo 17 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje įvyko prisiminimų vakaras, skirtas Lietuvos švietimo sistemos reformos iniciatorės ir teoretikės Meilės Lukšienės 100-osioms gimimo metinėms. Tai buvo vienas iš UNESCO paskelbtų Meilės Lukšienės metų renginių. Į renginį atvyko Meilės Lukšienės šeimos nariai, bičiuliai, buvę bendradarbiai iš švietimo ir kitų valstybinių įnstitucijų, iškilūs visuomenės ir kultūros veikėjai. Vakarą pradėjo LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas. Jis pasidžiaugė, jog Meilės Lukšienės šeima perdavė bibliotekai itin vertingus mokslininkės gyvenimo bei veiklos dokumentus, ypač įdomias niekur nepublikuotas senas fotografijas. Todėl bibliotekos darbuotojams pavyko parengti išsamią, renginio metu dar veikusią Meilės Lukšienės gimimo šimtmečiui dedikuotą parodą Švietimo istorikei ir reformos iniciatorei Meilei Lukšienei – 100.
Meilės Lukšienės dukra istorikė habil. dr. Ingė Lukšaitė prisiminė, jog didžiausia tėvų Meilės ir Kazio Lukšų dovana jiems, vaikams, buvo nuostabūs, kilnūs žmonės. Visus juos vienijo darbo savo Tėvynės labui svarbos supratimas, visiškas pasitikėjimas vienas kitu, absoliutus sąžiningumas ir nepaprastas solidarumas. Vilniaus universiteto profesorei literatūrologei Viktorijai Daujotytei Meilė Lukšienė – tarsi geražodis, burtažodis. Ji buvo ypatingas centras, apie kurį telkėsi žmonės. Juos jungė rūpestis savo tauta. Tas rūpestis kilo iki aukščiausių tikslų – tautos kultūros, o kultūros esmė yra švietimas. Meilė Lukšienė į Lietuvos švietimo reformos epochą įžengė su kantišku nusiteikimu – bandydama atsakyti į klausimą, kas yra švietimas. Todėl mūsų švietimo reforma yra autorinė, t. y. itin sietina su Meilės Lukšienės vardu. Filosofas Romualdas Ozolas pastebėjo, jog priėmė Meilę Lukšienę kaip žmogų, duodantį raktą į tolimą ateitį. Prieš nepriklausomybės paskelbimą, 1990 m. vasarį, ji sakė: „Jei mes dabar neugdysime žmonių, tai gavę nepriklausomybę nesusikalbėsime.“ Ji yra principas, kriterijus. Jei išlaikysime tai bent švietimo srityje, tai išliksime.
Senosios literatūros tyrinėtojo dr. Dariaus Kuolio manymu, Meilė Lukšienė buvo gyvas, kampuotas, labai stiprus žmogus. Jos kategoriškas imperatyvas vertė daryti žmones, atrodė, neįmanomus dalykus (prelegentas turėjo omenyje save, jauną tapusį švietimo ministru, Meilės Lukšienės paskatinimą kurti naujas lietuvių literatūros programas ir kt.). Meilės Lukšienės buvusi bendradarbė Violeta Žalytė pažymėjo, jog tarptautiniu mastu mokslininkė buvo įvertinta visų pirma todėl, kad inicijavo ir „stūmė“ švietimo reformą. Nepaisant sovietinio slogučio, ji ragino galvoti apie savo tautinę mokyklą. Taip gimė koncepcija, į kurios įgyvendinimą įsitraukė patys šviesiausi Lietuvos intelektualai. Valstybę reikėjo pradėti kurti nuo švietimo. Šiais metais visuomenei buvo pristatyta Geros mokyklos koncepcija. Taip grįžtama prie svarbiausių Meilės Lukšienės nuostatų – jauno žmogaus vertybių ugdymo prerogatyvos. Mokant įvairių dalykų žmogus turi būti ugdomas savo tautai, Tėvynei, visuomenei. Tokiomis šviesiomis ir optimistinėmis intencijomis baigėsi prisiminimų vakaras, skirtas paminėti taip daug švietimo kaitai nusipelniusios Meilės Lukšienės gimimo šimtmetį.
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
Parengė Rasa Sperskienė,
Valentinos Kulikauskienės nuotraukos