Lietuvos mokslų akademijos
Vrublevskių biblioteka

Lommen, Mathieu. Le livre des livres : graphisme des livres au fil du temps. – [Paris] : Pyramyd, 2012. – 463 p. 

Knyga apie knygas – fundamentalus, nuostabiai iliustruotas leidinys, pristatantis knygų grafikos istoriją ir didžiuosius kompozicijos, tipografijos ir grafikos meistrus. Gausias knygų reprodukcijas – nuo Gutenbergo Biblijos (1455) iki XXI a. šiuolaikinio postmodernizmo pavyzdžių – papildo aiškinamieji ir istoriniai straipsniai. Tai kelionė laiku ir erdve, po kurios autorius reziumuoja: spausdintos knygos ateitis priklauso nuo jos kaip materialaus objekto kokybės. 

Desachy, Matthieu. Deux bibliophiles humanistes : bibliothèques et manuscrits de Jean Jouffroy et d'Hélion Jouffroy. – Paris : CNRS éditions, 2012. – 181 p.

Leidinyje aprašoma dviejų bibliofilų humanistų Jean Jouffroy (1412–1473) ir Hélion Jouffroy (†1529) asmeninės bibliotekos rankraščių kolekcija – apie 650 dokumentų, atspindinčių laikmečio dvasią, amžininkų idėjas, interesus ir pasaulėjautą. Leidinyje publikuojamos aistringų kolekcininkų biografijos, išlikusių rankraščių aprašymai, bibliotekos perdavimo testamentai ir kt. Rankraščių tyrinėjimai parodo bibliofilų šeimos Jouffroy svarbų vaidmenį įtakojant 1474 metais knygų spausdinimo proveržį Prancūzijoje.

Bohèmes : de Léonard de Vinci à Picasso. – Paris : Réunion des musées nationaux, 2012. – 384 p. 

Paryžiuje 2012–2013 m. surengtą parodą Bohema reprezentuojantis daugiadisciplininio pobūdžio darbas apjungia istorinius esė, ikonografiją, literatūrą, muziką, fotografiją, kino meną ir pristato keturių šimtmečių Europos bohemos istoriją: nuo romų pavaizdavimo meno kūriniuose iki XIX a. Paryžiuje gimusio kultūrinio fenomeno, įkūnijančio laisvę, antikonformistinę, nepaklūstančią socialinėms konvencijoms ir materializmo principams dvasią. Pristatomos kultūros istorijos garsenybės ir jų darbai: V. van Gogas (van Gogh), E. Mane (Manet), A. de Tulūzas-Lotrekas (de Toulouse-Lautrec), E. Dega (Degas), P. Pikaso (Picasso)...

Станчев, Красимир. Исследования в области средневековой литературы православного славянства. – Kraków : Wydawnictwo „ scriptum“, 2012. – 325 p. – (Krakowsko-Wileńskie Studia Slawistyczne ; t. 7). 

Tęstinių leidinių serija Krokuvos ir Vilniaus slavistikos tyrinėjimai yra skirta slavų senovei. Studijos autorius K. Stančevas (Stančev) – įžymus filologas slavistas, literatūrologas ir kultūrologas, paskelbęs per 200 mokslinių publikacijų senosios bulgarų literatūros, istorijos, bulgarų ir graikų kultūrų tarpusavio santykių ir kt. srityse. Knygoje skelbiami darbai skirti kirilometodijevistikai, slaviškajai paleografijai, senosios bulgarų literatūros vystymosi procesui.

Cahiers lituaniens : revue en langue française sur la Lituanie. – Strasbourg : Association Alsace-Lituanie, 2000–.

Lietuviškieji sąsiuviniai – vienintelis Prancūzijoje leidžiamas periodinis leidinys prancūzų kalba apie Lietuvos istoriją, meną, kalbą, literatūrą, Prancūzijos ir Lietuvos ryšius. Šiame numeryje publikuojami straipsniai: Napoleonas Vilniuje 1812 metais (Virgilijus Pugačiauskas), Tuskulėnų dvaro paslaptys (Remigijus Černius), Jeanas Mauclère’as (1887–1951), Lietuvos atradėjas (Thierry Paurent) ir kt. Pradėti leisti Elzaso–Lietuvos asociacijos iniciatyva ir remiami Roberto Šumano fondo Lietuviškieji sąsiuviniai tęsia Strasbūro leidybos tradicijas nagrinėjant Vidurio Europos, ir ypač Lietuvos, temas.

Библиотека Радзивиллов Несвижской ординации = Library of tne Radziwills’ of Nesvizh Ordynation : каталог изданий из фонда Центральной научной библиотеки имени Якуба Колоса Национальной академии наук Беларуси, XVII век. – Минск : Беларуская наука, 2012. – 628 p.

Nesvyžiaus ordinacijos didikų Radvilų asmeninė knygų biblioteka, saugoma Baltarusijos nacionalinėje centrinėje mokslų akademijos Centrinėje mokslinėje J. Kolaso bibliotekoje – viena didžiausių išlikusių šalies teritorijoje. Bibliotekoje yra per tris su puse tūkstančio XV a. – XX a. pirmos pusės spaudinių ir rankraščių. Antroje katalogų serijos dalyje pristatomi XVII a. Vakarų Europos leidiniai su išsamiais bibliografiniais aprašymais, suteikiantys daug įdomios informacijos ir apie bibliotekos savininkus.  

Вспомогательные исторические дисциплины. – Санкт-Петербург : Дмитрий Буланин, 2010. – T. 31. – 528 p.

Daugiatomiame tęstiniame leidinyje nagrinėjama pagalbinių istorijos mokslų problematika. Šioje dalyje apžvelgiama viduramžių diplomatija, teisė, kultūriniai ryšiai, Romos imperijos istoriko Jordano (Jordanes, apie 485–apie 551) veikalo Getika (VI a.) – vieno svarbiausių slavų etnogenezės rašytinių šaltinių – perskaitymo sunkumai. Rinkinyje publikuojami šaltiniotyros bei istoriografijos straipsniai, skirti Rusijos ir Vakarų Europos viduramžių, naujųjų ir naujausiųjų laikų istorijai. Pažymėtinas M. M. Kromo (Krom) darbas – Lietuvos ir Maskvos didžiųjų kunigaikštysčių XV–XVI a. kanceliarijos ir dokumentai.

Похождение в Землю Святую князя Радивила Сиротки. Приключения чешского дворянина Вратислава. – Рязань : Александрия, 2009. – 448 p.

Knygoje skelbiamos dvi retos ir svarbios XVI a. pabaigos rašytinių šaltinių publikacijos. Pirmosios autorius – LDK didikas Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis (*1549–†1616), aprašęs savo kelionę į Šventąją Žemę, antrosios – čekų bajoras Vratislavas (†1635), papasakojęs apie savo nuotykius reziduojant 1591 metais Austrijos pasiuntinybėje Konstantinopolyje. 

Федорук, Ярослав. Віленський договір 1656 року : східноєвропейська політична криза і Україна у серединi XVII столiття. – Київ : Видавничий дiм «Києво-Могилянська Академія», 2011. – 623 p. 

Monografijoje nagrinėjamos 1656 m. Nemėžyje prie Vilniaus vykusios derybos tarp Abiejų Tautų Respublikos ir Rusijos: abiejų šalių pasirašyta paliaubų sutartis buvo nukreipta prieš Švediją. Darbe detaliai analizuojama XVII a. vidurio tarptautinė politika ir europinė diplomatija, daugelio šalių pozicija ir tarpininkavimo veiksmai, siekiant sutaikyti Abiejų Tautų Respubliką ir Švediją. Atskiras knygos skyrius skirtas Ukrainos klausimui ir Bogdano Chmelnickio (Chmelnicki, 1595–1657) vaidmeniui pasirašant sutartį.

А. В.Сухово-Кобылин: pro et contra: личность и творчество А. В. Сухово-Кобылина в воспоминаниях современников, в статьях литературных и театральных критиков, писателей и философов, режиссеров и актеров. – Санкт-Петербург : Издательство Русской христианской академии, 2010. – 768 p. 

Antologijoje, skirtoje įžymiam rusų dramaturgui A. V. Suchovui-Kobylinui (Suchovo-Kobylin, 1817–1903), pirmą kartą publikuojama biografinė medžiaga, programiniai pasisakymai apie literatūrą ir filosofiją, teatro ir literatūros kritikų, rašytojų ir publicistų, režisierių ir aktorių recenzijos bei straipsniai apie dramaturgo kūrybą ir filosofiją .