Lietuvos mokslų akademijos
Vrublevskių biblioteka

Akta synodów prowincjonalnych Jednoty Litewskiej, 1626–1637. – Warszawa : Semper, 2012. – 201 p. 

Knygoje spausdinami LDK protestantų bendruomenės aukščiausiųjų vadovų 1626–1637 m. kasmetinių susitikimų protokolai. Tai pirminis evangelikų reformatų bažnyčios Abiejų Tautų Respublikos istorijos ir sistemos tyrimų šaltinis. Leidinio pagrindas – Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos rankraščių skyriuje saugoma 1611–1637 m. Lietuvos evangelikų reformatų Sinodo aktų knyga.

Huczkowski, Jerzy. Spotkałem Jerzego Giedroycia. Listy, 1993–2000. – Kraków : Universitas, 2011. – 210 p.

1992 m. „Kalvės“ draugijos taryba paskyrė žurnalo „Kultūra“ redaktoriui Jurgiui Giedraičiui „Priekalo“ garbės apdovanojimą. Tačiau jis, nors ir išreiškė klubui palankumą, apdovanojimo atsisakė. Taip prasidėjo ilgus metus trukęs knygos autoriaus ir Jurgio Giedraičio susirašinėjimas. Leidinyje spausdinami pastarųjų laiškai, susitikimų komentarai.

Pepłoński, Andrzej. Wojna o tajemnice : w tajnej służbie Drugiej Rzeczypospolitej, 1918–1944. – Kraków : Wydawnictwo Literackie, 2011. – 521 p.

Knygos autorius – įžymus istorikas, Lenkijos žvalgybos ir kontržvalgybos veiklos tyrimų žinovas, surinko įdomiausią 1918–1944 metų Lenkijos specialiųjų tarnybų darbo medžiagą. Apibūdindamas konkrečius įvykius ir veiklos mechanizmus, jis daug dėmesio skyrė ir konkrečioms asmenybėms, turėjusioms didžiausią įtaką Lenkijos žvalgybos veikloje (pvz., Juozui Pilsudskiui). Dėl išsamios analizės, knyga gali būti laikoma to laikotarpio informacijos apie Lenkijos žvalgybą santrauka.

Bitwy polskie. – Warszawa : Demart, 2011. – 71 p.

Leidinyje aprašomi su Lenkijos istorija susiję mūšiai. Kartu su 42 kovų aprašymais pateikiami žemėlapiai bei fotografijos.

Getka, Joanna. Prosta mowa końca XVIII wieku : język „Nauk Parafialnych“ (Poczajów, 1794). – Warszawa : Wydawnictwo Uniwersytetu Warszawskiego, 2012. – 315 p.

Monografijoje atskleidžiamas ukrainiečių ir baltarusių literatūrinės kalbos formavimosi procesas. Pagrindinis studijos tyrimo objektas – bažnytiniai dokumentai. Autorė išsamiai analizuoja to meto spausdintinės raštijos palikimą, jos literatūrinį charakterį, bažnytinės ir grožinės literatūros ryšį.