Lietuvos mokslų akademijos
Vrublevskių biblioteka

Powszechna Encyklopedia Filozofii. – Lublin : Polskie Towarzystwo Tomasza z Akwinu. T. 1–10. – 2000–2009. 

Tai pirmoji lenkiška Visuotinė filosofijos enciklopedija, sudaryta abėcėlės tvarka pagal svarbiausių visų laikų filosofinių krypčių ir mokyklų reikšminius žodžius, pagrindinius teiginius, turėjusius įtakos žmonijos minties raidai. Taip pat pristatomos įžymiausių atstovų biografijos bei jų veikalai.

Предыстория беларусов с древнейших времен до XIII века. – Минск : Харвест, 2010. – 544 p.

Knygoje nagrinėjama baltarusių tautos kilmė, dėstomos dvi skirtingos šios teorijos koncepcijos: tradicinės teorijos pasekėjų, pagal kuriuos baltarusių protėviai buvo slavai, ir kitos koncepcijos šalininkų, įrodinėjančių, kad tai buvo baltų gentys, viduramžiais priėmusios slavų gramatiką ir krikščionybę. Atsižvelgiant į šį kontekstą, nagrinėjama ir baltarusių kalbos kilmės problema.

Кавалёў, Сяргей. Шматмоўная паэзія Вялікага Княства Літоўскага эпохі Рэнесансу. – Мінск : Кнігазбор, 2010. – 375 p.

Monografijoje atskleidžiama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Renesanso epochos daugiakalbio poetinio paveldo įvairovė. Autorius, remdamasis savo ankstesnėmis publikacijomis bei naujomis įžvalgomis, nagrinėja poetinio žanro vystymosi istoriją XVI–XVII a.

Šiame kataloge chronologine tvarka pateikiami bei išsamiai aprašomi pirmieji 27 leidiniai (XV–XVI a.) iš Nesvyžiaus ordinacijos kunigaikščių Radvilų knygų kolekcijos, saugomos Baltarusijos centrinėje mokslinėje J. Kolaso bibliotekoje. Įvadinis straipsnis supažindina su kunigaikščių Radvilų bibliotekos susikūrimo, plėtros ir likimo istorija.

Tai vienas pirmųjų Baltarusijos istoriografijos bandymų tyrinėti LDK diplomatinę veiklą po Liublino unijos. Leidinyje analizuojamas LDK diplomatinės veiklos teisinis reguliavimas, nušviečiamas tokios veiklos suaktyvėjimas Abiejų Tautų Respublikoje, LDK ir Maskvos valstybės federacijos projektų kūrimas.