Lietuvos mokslų akademijos
Vrublevskių biblioteka

Hundert, Gershon David. Jews in Poland-Lithuania in the eighteenth century : a genealogy of modernity. – Berkeley :  University of California at Berkeley, 2006. – 286 p.

Abiejų Tautų Respublikoje gyvenusi žydų bendruomenė buvusi didžiausia to meto pasaulyje, tačiau Europos žydų  istorijai skirtuose darbuose ji sulaukia nepakankamai dėmesio. Ši knyga užpildo susidariusią spragą. Leidinyje gvildenami žydų bendruomenės santykiai su valstybe, žydų  vaidmuo ekonomikoje, kabalos bei chasidizmo plėtra. Aptariami žydiškojo patyrimo  elementai, davę pradžią moderniajai žydų tapatybei.

Hidden history of the Kovno ghetto. – Boston [etc.] :  Bulfinch Press, 1999. – 255 p.

Leidinyje pristatoma JAV Holokausto muziejuje Vašingtone  1997–1999 m.  vykusios parodos „Slapta Kauno geto istorija“ medžiaga. Gausybė dokumentų – nuotraukų, piešinių, paveikslų, laiškų, dienoraščių, žemėlapių, ataskaitų bei asmeninių geto gyventojų daiktų – liudija Kauno žydų geto įkūrimo, gyvenimo bei sunaikinimo istoriją Antrojo pasaulinio karo laikais.

Farrell, Joseph. Latin language and Latin culture from ancient to modern times. – Cambridge : Cambridge University Press, 2002. – 148 p.

Knygoje kvestionuojami sustabarėję visuomenės požiūriai į  lotynų kalbą: imperijos kalba, vyriškoji kalba, klasikinė kalba, mirusioji kalba, – nagrinėjama šių klišių kilmė bei analizuojama jų įtaka lotyniškosios literatūros studijoms. Siūloma pažvelgti į lotynų kalbą iš naujos perspektyvos – kaip į mokslinio tyrimo priemonę bei kertinį Europos kultūros raidos elementą. Aptariama daugybė lotyniškų tekstų ir lotynų kalbos tyrinėjimų nuo Antikos laikų iki XX a.

The Oxford Handbook of Roman studies. – New York : Oxford University Press, 2010. – 947 p.

55 straipsnių rinkinyje nušviečiama daugelis senovės Romos studijų aspektų:  istorijos, filosofijos, literatūros bei menų, politinės teorijos, teisės, ekonomikos, mokslo, architektūros, religijų ir kt. Nagrinėjami Romos studijų tyrimo metodai: tekstologija, ikonografija, archeologija, epigrafija, papirologija, numizmatika, prozopografija ir kt. Knyga sumanyta ne kaip seniai žinomų faktų enciklopedija, o kaip mokslinė priemonė, kuri būtų naudinga plėtojant šią tyrimų sritį.

Levine, David. At the dawn of modernity; biology, culture, and material life in Europe after the year 1000. – Berkeley [etc.] : University of California Press, 2001. – 431 p.

Šioje sintetinėje tarpdalykinėje studijoje siekiama parodyti, kad moderniosios visuomenės šaknys Europoje buvo pradėjusios formuotis jau II tūkst. po Kr. pradžioje. Atskleidžiama įvairių ekologinių, demografinių, socialinių veiksnių sąveikos įtaka šimtmečius trukusiame ankstyvosios modernizacijos procese.

Fodor, Jerry; Piatelli-Palamarini, Massimo. What Darwin got wrong.  – New York :  Farrar, Straus and Giroux, 2010. – 264 p.

Šioje kontraversiškoje knygoje atkreipiamas dėmesys į esminius Darvino evoliucinės teorijos trūkumus, ypatingai pasireiškusius jo požiūryje į natūraliąją atranką kaip į varomąją evoliucijos jėgą. Pasitelkdami tiek naujausius atradimus eksperimentinės biologijos srityje, tiek filosofijos argumentus, autoriai bando paneigti pagrindinį natūraliosios atrankos principą – geriausiai prisitaikiusiųjų prie aplinkos sąlygų išgyvenimą.