Lietuvos mokslų akademijos
Vrublevskių biblioteka

Ingrao, Christian. Croire et détruire : les intellectuels dans la machine de guerre SS. – Paris : Fayard, 2010. – 521 p.

SS karo mašinos intelektualai: 80 protingų, išsilavinusių, diplomuotų ekonomistų, juristų, lingvistų, filosofų, istorikų. Šiems gabiems trisdešimtmečiams jaunuoliams universitetinės studijos žadėjo gerą karjerą, tačiau, atėjus Hitleriui į valdžią, jie pasirinko Trečiojo Reicho represinius organus. Jiems tenka atsakomybė dėl šimtų tūkstančių žmonių mirties. Tyrinėdamas archyvinę medžiagą, draugų, universitetinę, militaristinę aplinką, autorius bando suprasti, kaip šie žmonės galėjo patikėti nacizmo idėjomis ir žudyti.

Duclert, Vincent. L‘Affaire Dreifus. – Touluose : Éditions Privat, 2010. – 532 p.

Didelį atgarsį visame pasaulyje sukėlusi garsioji Dreifuso byla suskaldė XIX-ojo amžiaus Prancūzijos intelektualinį elitą į dvi nesutaikomas stovyklas – į tuos, kurie laikė žydų kilmės karininką Dreifusą politinių intrigų auka, ir tuos, kurie manė, jog jis galėjo šnipinėti Vokietijos labui. Ši byla baigėsi visišku karininko Alfredo Dreifuso, apkaltinto Prancūzijos šnipinėjimu, išteisinimu. Keldamas universalius ir nepraradusius aktualumo klausimus, remdamasis daugybe dar nepublikuotų dokumentų, knygos autorius dar kartą nušviečia šį pirmą demokratinės visuomenės pavyzdį, kai neteisingai apkaltintas žydas savo piliečių galiausiai buvo apgintas kaip lygiateisis visuomenės narys.

Bastine, Pascal. Histore de la peine de mort. – Paris : Éditions du Seuil, 2011. – 339 p.

Baigiantis viduramžiams, brėkštant XIX-ajam amžiui, kartuvės stūkso didžiuosiuose Europos kultūros židiniuose – pačiame Paryžiaus ir Londono centre. Baudžiamoji sistema pagrįsta kankinimais, egzekucijos „spektakliais“. Remdamasis archyvine medžiaga, amžininkų pasakojimais, ikonografiniais dokumentais, leisdamas pasisakyti tiek kaliniams, tiek budeliams, autorius atskleidžia viešos mirties bausmės taikymo baisumus ir kelia klausimą, ar mirties bausmė yra smurtinės visuomenės, ar gal dar neužbaigto civilizacijos proceso požymis.

Tamiolaki, Mélina. Liberté et esclavage chez les historiens grecs classiques. – Paris : Presses de l‘université Paris-Sorbonne, 2010. – 503 p.

Laisvės ir vergovės sąvokų susiliejimas trijų Antikos istorikų klasikų – Herodoto, Tukidido, Ksenofonto – mąstysenoje bei istorinių įvykių interpretacijose. Senovės Graikijos civilizacijos kontrastai: demokratija šalia vergovės, laisvės kaip vertybės akcentavimas, iš vienos pusės, ir vergų vaidmens pabrėžimas, iš kitos, atsispindi šių mąstytojų raštuose ir nušviečia IV–V amžiaus pr. m. e. istorinio diskurso ypatumus.

La place des femmes dans l‘histore. – Paris : Éditions Belin, 2010. – 415 p.

Knygoje nušviečiama moterų vieta ir vaidmuo visuomenėje nuo Antikos iki šių dienų: moterys ir istorija, moterys ir darbas, moterys ir šeima, moterys ir religija, moterys ir politika. Šio leidinio autoriai, 33 istorikai, nagrinėja, kokios moterys savo kova, kūryba, darbu prisidėjo prie „eilinių moterų“ išsilaisvinimo, prie siekio įgyvendinti savo teises ir kokios veiklos perspektyvos atsiveria šiandien šioje srityje.