Lietuvos mokslų akademijos
Vrublevskių biblioteka

Bonislawski, Ryczard, Keller, Symcha. Łódzkie judaika na starych pocztówkach/Lodz Judzica in Old Poctcards. – Łódz : Piątek Trzynastego Wydawnictwo, 2002. – 88 p.  

Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Lodzės miestas minimas 1332 m. XIX–XX a. nemažą miesto gyventojų dalį sudarė žydai. Antrajam pasauliniam karui pasibaigus iš 230 tūkst. Lodzės žydų išgyveno tik apie 20 000, o šiandien likę tik apie 300.

Šiame albume parodoma neišlikusi miesto dalis. Jame bandoma prisiminti jau nebeegzistuojančias vietas ir pastatus, netekusius savo istorijos. Atvirukuose atspindėtas religinis gyvenimas, matomi ortodoksų ir chasidų maldos namai, atvykėliai iš Lietuvos, Galicijos ir t.t. Tai savotiškas paminklas žuvusiems Lodzės žydams.

Jučas, Mečislovas. Grunwald 1410. – Kraków : Wydawnictwo AVALON, 2010. – 261 p.  

Jano Jurkievičiaus išversta, 1999 m. Vilniuje išleista M. Jučo knyga „Žalgirio mūšis“. Leidinyje aptariami kryžiuočių ordino puldinėjimai Baltijos šalyse. Kalbama apie Žalgirio mūšio eigą, jo atgarsius to meto Europoje. Tai išsami 1410 m. Žalgirio mūšio analizė: karo pradžios priežastys, pasiruošimas mūšiui, jo pasekmės ir reikšmė įvairioms Rytų ir Vidurio Europos tautoms.

Ekdahl, Sven. Grunwald 1410 : studia nad tradycją i źródłami. – Kraków : Wydawnictwo AVALON, 2010. – 349 p.  

Tai 1982 m. Berlyne išleistos knygos „Die Schlacht bei Tannenberg 1410“ vertimas. Knyga sudaryta iš dviejų dalių. Pirmoji dalis skirta nagrinėjamų dokumentų šaltiniams, antrojoje pateikiamos keturios monografinės studijos, skirtos tuose šaltiniuose iškeltoms problemoms nagrinėti. Minimas nežinomo Vokiečių ordino karinio vado Ordino didžiajam magistrui apie 1411–1413 m. parašytas ir prof. Sveno Ekdahlio atrastas bei paskelbtas laiškas. Jame aiškinama, jog lietuviai „Didžiajame mūšyje" nebėgo, o tiesiog surengė klaidinantį atsitraukimo manevrą, suardžiusį riterių gretas ir nulėmusį mūšio lemtį Lietuvos ir Lenkijos kariuomenių naudai bei leidusį sutriuškinti Vokiečių ordino riterių kariuomenę.

Imago Poloniae : dawna Rzeczpospolita na mapach, dokumentach i starodrukach w zbiorach Tomasza Niewodniczańskiego. – T. 1. – Warszawa : Warta, 2002. – 388 p.  

Parodos, vykusios Berlyne, Varšuvoje, Krokuvoje ir Vroclave, katalogas, išleistas dviem kalbomis – lenkų ir vokiečių. Dr. Tomaszo Niewodniczańskio (1933–2010) eksponuojama kolekcija ypač turtinga Lenkijos kartografiniais leidiniais, unikaliais įvairių pasaulio šalių žemėlapiais, karališkais dokumentais. Joje randami su Lenkijos istorija susiję laiškai (kaip antai, A. Mickevičiaus, V. Gombrovičiaus, O. Milošo ir kt.), literatūriniai ir bibliofiliniai rinkiniai,  inkunabulai, seni spaudiniai, knygos su dedikacijomis ir autografais.

Dąbrowski, Przemysław. Narodowa demokracja byłego Wielkiego Księstwa Litewskiego : studium z zakresu myśli politycznej i działalności obozu narodowego na ziemiach Litewsko-Białoruskich w latach 1897–1918. – Kraków : Księgarnia Akademiska, 2009. – 388 p.  

Knyga skirta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos žemių istorijai. Pagrindinis autoriaus tikslas rašant knygą – išsamus tautinės demokratijos socialinės-politinės minties buvusioje LDK teritorijoje procesų ir etapų atskleidimas. Knygoje pabrėžiama, kad ši tema tapo prieinama tik XX a. pabaigoje, pasikeitus Europos politinei situacijai. Autorius remiasi Lenkijos, Baltarusijos, taip ir Lietuvos istorikų darbais bei dokumentais, saugomais tų šalių bibliotekų bei valstybiniuose archyvuose. Vieną vertingiausių šaltinių autoriui pavyko rasti Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriaus fonduose.  

W sześćsetną rocznicę bitwy pod Grunwaldem : katalog wystawy 15 lipca – 30 września 2010 : Zamek Królewski na Wawelu. Państwowe Zbiory Sztuki. – Kraków, 2010.  

Parodos, skirtos 600-ųjų Žalgirio mūšio – lenkų ir lietuvių kariuomenės pergalei prieš Kryžiuočių ordiną – metinėms, 2-jų tomų katalogas. Pirmasis tomas – istorinė studija, o antrasis – parodos eksponatai ir jų aprašymas. Leidinyje pažymima, kad šios parodos rengimą globojo Lenkijos prezidentas Lechas Kačinskis. Jis kartu su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite turėjo atidaryti parodą, deja, tragiški įvykiai gedulo ženklu paženklino ir pačią parodą.