Parodos, skirtos agronomo dirvotyrininko Algirdo Juozo Motuzo jubiliejui, atidarymas
Šventinį renginį pradėjo Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas pasveikindamas susirinkusius žiūrovus ir jubiliatą. Lietuvos mokslų akademijos prezidentas Valdemaras Razumas prof. Algirdui Juozui Motuzui įteikė LMA Prezidiumo padėką už agronomijos mokslo propagavimą.
Lietuvos mokslų akademijos Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus pirmininkas akademikas Zenonas Dabkevičius pasveikino kolegą, pasidžiaugė, jog profesoriaus indėlis į Lietuvos agronomijos mokslą – milžiniškas, o A. J. Motuzo mokslinė veikla žinoma ir tarptautiniu mastu. Z. Dabkevičius palinkėjo profesoriui pradžiuginti skaitytojus autobiografine knyga.
Profesoriaus A. Motuzo gyvenimo ir veiklos kelią atskleidė LMA Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus kolegė narė emeritė Veronika Vasiliauskienė. Ji pristatė susirinkusiems naują A. Motuzo monografiją Profesorius Jurgis Krikščiūnas : žemės ūkio mokslo ir praktikos darna.
Į renginį atvyko bei visus pasveikino LMA užsienio narys, Aleksandro Stulginskio universiteto garbės daktaras, profesorius iš Hohenheimo (Štutgartas, Vokietija) W. Drochneris, su kuriuo jubiliatą sieja daugelio metų bendradarbiavimas ir bendri projektai.
Bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas pasidalijo knygos apie Jurgį Krikščiūną įspūdžiais. Direktorius pažymėjo, su kokia meile A. J. Motuzas rašo apie gimtąjį kraštą, koks reikšmingas darbas yra garsinti iškilių Lietuvos agronomijos šviesuolių vardus.
Šiltai ir vaizdingai pristatė savo gyvenimo kelią ir pats jubiliatas, kurį į mokslus palydėjo profesorius V. Ruokis. A. J. Motuzas greta intensyvios mokslininko ir pedagogo veiklos rado laiko ir kūrybiniam laisvalaikiui: kaip aktyvus liaudies teatro aktorius sukūrė nemažai rimtų vaidmenų.
Didelis būrys sveikintojų – Lietuvos žemės ūkio ministerijos bei Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro kolektyvai – linkėjo talentingam Lietuvos agronomui, dirvotyrininkui Algirdui Juozui Motuzui naujų darbų bei sumanymų.
Rūta Kazlauskienė,
nuotraukos Valentinos Kulikauskienės