Lietuvos mokslų akademijos
Vrublevskių biblioteka

Paroda „Dirvožemį maitintoją, iškilius Lietuvos agronomijos profesorius pažinti“

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje 2013 m. gegužės 14–23 d. bus eksponuojama Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos ir Lietuvos mokslų akademijos Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus parengta paroda „Dirvožemį maitintoją, iškilius Lietuvos agronomijos profesorius pažinti“, skirta agronomo dirvotyrininko Algirdo Juozo Motuzo jubiliejui.

Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, Aleksandro Stulginskio universiteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų instituto profesorius, habilituotas daktaras Algirdas Juozas Motuzas gimė 1943 m. gegužės 8 d. Šiaulių apskrityje, Joniškio valsčiuje, Juodžių kaime, ūkininko šeimoje. Mokėsi Juodžių pradinėje, Rudiškių septynmetėje, įgijo brandos atestatą Joniškio I vidurinėje mokykloje.

1965 m. Lietuvos žemės ūkio akademijoje įgijo mokslinio agronomo diplomą. Kaip geras studentas, aktyvus visuomenininkas ir perspektyvus pedagogas, tuometinio Dirvožemio mokslo katedros vedėjo profesoriaus V. Ruokio buvo pakviestas likti katedroje. Pradžioje, iki tarnybos Sovietinėje armijoje, porą mėnesių dirbo vyresniuoju laborantu. Grįžęs iš armijos pradėjo pedagoginį darbą dirbdamas asistentu – dėstė geologijos pagrindus ir dirvožemio mokslą. Nuo tada visas profesoriaus A. J. Motuzo gyvenimas susietas su pedagogine ir moksline veikla aukštojoje mokykloje: pedagoginis darbo stažas dabartiniame Aleksandro Stulginskio universitete – 47 metai, mokslinis – 42. Profesorius yra paskutinis profesoriaus V. Ruokio priimtas pedagogas dirbti buvusioje Lietuvos žemės ūkio akademijos Dirvožemio mokslo katedroje.

Jaunas dėstytojas susidomėjo dirvožemio hidrocheminiais tyrimais, kuriuos 1971 m. apibendrino agrarinių mokslų daktaro (tuomet – žemės ūkio mokslų kandidato) disertacijoje „Drenažo vandens cheminė sudėtis sausinamuose Lietuvos Vidurio žemumos ir Žemaitijos dirvožemiuose“. 1969 m. jis ėjo vyresniojo dėstytojo, o 1982 m. – docento pareigas. Pelnęs pripažinimą 1984–1989 m. dirbo dar ir Agronomijos fakulteto prodekanu, 1992–1994 m. – LŽŪA sekretoriumi (kancleriu), 2000–2005 m. – LŽŪU Dirvotyros ir agrochemijos katedros vedėju.

Visuomeninio judėjimo dėl Lietuvos nepriklausomybės – „Sąjūdžio“ – metais šalia dirvotyros darbų docentas A. J. Motuzas ėmėsi agronomijos mokslo istoriografinių tyrimų: pirmiausia rašė apie tuos iškilius Žemės ūkio akademijos Dotnuvoje profesorius, kurių pavardės sovietmečiu buvo nutylimos arba mažai kur minimos. Taip pasirodė jo parengtos knygos apie aukštosios mokyklos rektorius, Sibiro tremtinius, profesorius V. Vilkaitį (1991) ir J. Tonkūną (1993), apie Akademijos gyvenimą ir veiklą dviejų okupacijų metais (1994). Šiame darbe buvo panaudota patirtis, sukaupta 1982 m. išleidžiant knygą apie savąjį mokytoją – profesorių Viktorą Ruokį. Docento A. J. Motuzo gabumus agronomijos mokslo istoriografijoje labai palankiai vertino ir skatino profesorius P. Vasinauskas. Vėliau buvo išleista A. J. Motuzo parašyta monografija „Agronomijos mokslų raida Lietuvoje ir jos kūrėjai“ (1997), knygos apie profesorius P. Vasinauską (1998), B. Baginską (2003), monografija apie profesorių A. Stancevičių (2010). Profesorius A. J. Motuzas sudarė ir parengė spaudai knygas: P. Vasinausko „Agronomija Lietuvoje“ (su V. Vasiliauskiene, 2005), M. Treinio „Tautos ir jos žemės jungtis“ (su E. Treiniene, 2011). Savo gyvenimo 70-metį pasitiko išleista knyga apie profesorių J. Krikščiūną (2013), mokslotyros darbu apie agronomijos mokslines mokyklas Lietuvoje.

Vienok visi šie darbai neužgožė pagrindinio A. J. Motuzo rūpesčio dėl Lietuvos dirvožemių, jų derlingumo, ekologijos ir klasifikacijos. Jis vadovavo 12 dirvotyros mokslo projektų. Produktyviausi iš jų – dirvožemio ekologijos srities: Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo finansuoti kompleksiniai darbai „Naujų fizikinių cheminių metodų taikymas dirvožemio ekologiniuose tyrimuose“ (1999–2001) ir „Sunkiųjų metalų sorbcijos dirvožemyje fizikiniai cheminiai reiškiniai, jų poveikis mikroorganizmų ir fermentų aktyvumo kaitai bei priemonių dirvožemio remediacijai paieška“ (2002–2004). 2006–2007 m. vykdė LR žemės ūkio ministerijos užsakomąjį darbą „Žemės našumo vertinimo metodikos parengimas“. Aleksandro Stulginskio universiteto bibliotekoje saugoma 11 jo, mokslinio darbo temų vadovo, ataskaitų.

Mokslo srityje profesorius A. J. Motuzas bendradarbiauja su Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro institutų, Vilniaus, Kauno technologijos ir Klaipėdos universitetų mokslininkais. Palaiko tvirtus kūrybinius ryšius su Hohenheimo (Štutgartas, Vokietija), Vageningeno (Olandija), Vroclavo, Varšuvos (Lenkija) universitetais, Latvijos ir Estijos gyvybės mokslų universitetais, Lenkijos, Baltarusijos dirvožemininkų sąjungomis. Vienas ir kartu su trimis jo parengtais mokslų daktarais surengė bei skaitė mokslinius pranešimus daugiau kaip 15 tarptautinių konferencijų.

Profesorius A. J. Motuzas daugiamečius mokslinius tyrimus apibendrino biomedicinos mokslų habilituoto daktaro disertacijoje „Lietuvos dirbamų dirvožemių užterštumo mineraliniais junginiais ekologinis įvertinimas dirvotyros ir agrochemijos raidos kontekste“ (2000), kitais metais jam buvo suteiktas profesoriaus mokslinis vardas.

Jis buvo Europos Sąjungos TEMPUS-PHARE programos projektų „Studijų išvystymas ir pertvarkymas Lietuvos žemės ūkio aukštosiose mokyklose“ (1995–1997) ir „Žemės ūkio studijų internacionalizavimas Baltijos šalyse“ (1997–2000) koordinatoriumi. Inicijavo, sukūrė ir vadovavo Europos Sąjungos Leonardo da Vinčio programos bandomajam projektui „Profesinio mokymo kompetencijos perdavimas Baltijos šalių ekologiniam agrariniam sektoriui“ (2004–2007). Tame projekte dalyvavo 10 partnerių iš 5 ES šalių. Su projekto dalyviais sukūrė magistrantūros studijų programą „Multilingual Vocational Training Curriculum for Counsellors of Organic Agriculture in Baltic States“ (2005). Pagal šią programą Baltijos šalių žemės ūkio konsultantams buvo parengtos 4 studijų priemonės lietuvių, estų, latvių ir anglų kalbomis. Jos buvo atspausdintos atskiromis knygomis, kompaktiniuose diskuose ir paskelbtos internete. Tuometiniame Lietuvos žemės ūkio universitete projekto vadovas kartu su kolegomis parengė studijų priemonę „Ekologinė žemdirbystė, sodininkystė ir daržininkystė“ (Organic Crop Production and Horticulture, 2006).

Profesorius A. J. Motuzas ne kartą kėlė kvalifikaciją Vakarų Europos universitetuose: Hohenheimo universitete (Vokietija) tema „Dirvožemiai ir ekologinis žemės ūkis Baden-Viurtembergo žemėje“, Humbolside ir Lincolnshere universiteto Bishop-Burton kolegijoje (Didžioji Britanija) tema „Dirvožemiai ir ekologinis žemės ūkis Didžiojoje Britanijoje“, CEDEFOP projekto kursuose Vageningeno Universitete (Olandija) tema „Pedagogų kvalifikavimas ekologiniame žemės ūkyje“.

2007 m. profesorius, habilituotas daktaras A. J. Motuzas buvo išrinktas Lietuvos mokslų akademijos nariu ekspertu, 2011 m. – tikruoju nariu.

Profesorius A. J. Motuzas 2001–2012 m. buvo Lietuvos dirvožemininkų draugijos prie Lietuvos mokslų akademijos Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus pirmininku, dabar vadovauja to skyriaus Agronomijos sekcijos Dirvotyros ir agrochemijos komisijai, kuri koordinuoja dirvotyros mokslinius ir taikomuosius darbus šalyje. Jo aktyvios veiklos ir pastangų dėka draugija tapo Lietuvos MA struktūros vienetu.

Profesorius yra Tarptautinės dirvožemininkų sąjungos (IUSS), Europos dirvožemininkų sąjungos (EUSS), Lietuvos agronomų sąjungos, Lietuvos mokslo istorikų asociacijos narys, Fellow of the Advisory Directorate International, administrated by the American Biographical Institute (2008).

Profesorius A. J. Motuzas – tarptautiniu mastu žinomas mokslininkas. Jis yra Europos Komisijos 7 bendrosios programos, CORDIS programos ir Gruzijos Šota Rustaveli mokslo fondo mokslinis ekspertas.

A. J. Motuzas – Visuotinės lietuvių enciklopedijos mokslinės redakcinės tarybos narys, dirvotyros mokslinis konsultantas (nuo 2004 m.) bei Lietuvos MA ir Aleksandro Stulginskio universiteto žurnalo „Žemės ūkio mokslai“ redakcinės kolegijos pirmininko pavaduotojas. 1998–2007 m. buvo Žemės ūkio enciklopedijos redaktorių tarybos pirmininko pavaduotoju.

Profesorius kelias kadencijas buvo Aleksandro Stulginskio universiteto Tarybos nariu, daug metų – šio universiteto mokslo premijos laureatas, Lietuvos MA ir LAMMC V. Vazalinsko premijos laureatas (1998).

Profesorius A. J. Motuzas labai aktyvus publicistas. Nuo 1964 m. jis vienas ir su bendraautoriais paskelbė daugiau kaip 1000 publikacijų. Tarp jų yra 63 knygos ir brošiūros: 3 vadovėliai, dvi dirvožemio mokslo žodynėlio laidos, 16 agrarinių mokslų ir studijų istorijos knygų (7 monografijos ir knygos apie iškilius agronomijos profesorius), 9 sudaryti ir redaguoti mokslo darbų rinkiniai, 21 dirvožemio mokslo ir geologijos pagrindų studija, metodinė priemonė bei kitos knygos.

Jis paskelbė apie 950 straipsnių: mokslinių – 808 (ISI Web bazėje su citavimo indeksu – 3, recenzuojamuose mokslo leidiniuose, referuojamuose kitose duomenų bazėse – 19, kituose recenzuojamuose mokslo leidiniuose – 609). Tarp jų yra 289 enciklopediniai, 177 mokslo populiarinimo straipsniai. 41 mokslinis straipsnis paskelbtas užsienyje.

Parodoje eksponuojami pagrindiniai profesoriaus mokslo darbai, nuotraukos bei kita įdomi informacija, leidžianti susipažinti su didžiuliu šio mokslininko indėliu į Lietuvos agronomijos mokslo istoriją.

Parodos atidarymas bei A. J. Motuzo parengtos monografijos Profesorius Jurgis Krikščiūnas : žemės ūkio mokslo ir praktikos darna sutiktuvės vyks 2013 m. gegužės 14 d. (antradienį) Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1, Vilnius). Pradžia 14 val.

Maloniai kviečiame dalyvauti.