Lietuvos mokslų akademijos
Vrublevskių biblioteka

Krzysztofo Gierałtowskio fotografijų paroda „Lenkijos asmenybės“

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje 2013 m. balandžio 25 – birželio 9 d. bus eksponuojama Krzysztofo Gierałtowskio fotografijų paroda „Lenkijos asmenybės“. 

Krzysztofas Gierałtowskis (g. 1938) – vienas žymiausių lenkų fotomenininkų. 1956–1960 m. baigė Medicinos akademiją, 1961–1964 m. mokėsi Lodzės kino, televizijos ir teatro mokykloje. Jis yra Lenkijos fotomenininkų sąjungos, Teatro autorių ir kompozitorių sąjungos narys bei Vokietijos fotografų draugijos DGPh (Deutsche Gesellschaft für Photographie) narys korespondentas. Varšuvoje menininkas turi savo galeriją-studiją. K. Gierałtowskio fotografijos jau keliasdešimt metų eksponuojamos asmeninėse ir bendrose parodose Lenkijoje ir visame pasaulyje. Jo darbų yra daugelyje prestižinių muziejų Vašingtone, San Franciske, Osle, Kopenhagoje, Paryžiuje, Berlyne, Maskvoje ir kituose miestuose. Lietuvoje taip pat surengta jau ne viena paroda.

Lenkų inteligentijos kronikininku save vadinantis autorius įžymiųjų lenkų portretus kuria nuo 1969 m. Šiandien fotografo archyve – per 100 tūkstančių negatyvų.

Krzysztofo Gierałtowskio portretų rinkinys Uomini Famosi

Poreikis išsaugoti garsių žmonių atvaizdus siekia seniausius Viduržemio jūros civilizacijos laikus. Portretų serijose, kurios dažnai vadintos galerijoms ir apibūdinamos kaip virii illustre arba uomini famosi, buvo vaizduojamos senovės ir dabarties asmenybės, tokiu būdu parodant, kad šie žmonės verti susižavėjimo ir šlovės. Žymių žmonių kultas visada kildavo iš išskirtinių asmenybių pripažinimo, iš poreikio skelbti jų ypatingą šlovę, taip pat iš tikėjimo, kad jų dorybės ir talentai atgimsta būsimosiose žmonijos kartose. Humanistinis „garsiųjų žmonių“ kultas buvo perimtas XX a. Tapytų portretų vietą pradėjo užimti portretinė fotografija. Šios fotografijos turi priminti būsimosioms kartoms žmones per jų atvaizdus. Panašumo kriterijų keičia kita užduotis – menininko gebėjimas perteikti sudėtingą portretuojamo asmens charakterį.

Kaip apie tapytus portretus teigė žinomas anglų rašytojas, eseistas ir kritikas Williamas Hazlittas (1778–1830), „Žmogaus veidas nėra pastovus, nesikeičiantis, kaip tvirtina paprasti žmonės, jis nelieka toks pats visą laiką. Jis turi daugybę atmainų. […] Pavaizduoti tai, ką pastebi toje nuolatinių, varginančių, prieštaringų įspūdžių maišalynėje, nepakanka. […] Portretas turi apimti viską – dvasine (taip pat ir tiesiogine) prasme atskleisti tą paslaptį keliaujant besikeičiančių veido raumenų ir bruožų labirintu. Turi pajusti, ką tai reiškia, ir nerti į giliai slypinčią sielą…“ Taigi portreto tapyba yra tapymas iš atminties ir tapymas įsivaizduoto charakterio.

Fotografo gebėjimas įsigilinti į paslaptingą vaizduojamo asmens sielą neabejotinai byloja apie Krzysztofo Gierałtowskio portretinės kūrybos galią. Jis savo požiūrį į portreto meną apibūdina taip: visi turi akis, burną ir nosį, tačiau tik pastebėta veido išraiška, akies žybsnis, veido struktūra, stebuklingos žmogaus temos suradimas kartu su žvilgsnio kampu, fotoaparato objektyvo perspektyva, kadro kompozicija, apšvietimu ir spalva leidžia sukurti subjektyvų portretą. Subjektyvus portretas nėra tas pats, kas objektyvi tiesa – tai daugiau autorinis fotografo įspūdis. Ginčas apie portreto esmę, apie jame glūdinčias autoriaus ir portretuojamojo proporcijas yra vienas esmingiausių.

Krzysztofo Gierałtowskio portretų rinkinį Uomini famosi sudaro 44 portretai. Daugiausia – kultūros žmonės, aktoriai, rašytojai, tapytojai, režisieriai, muzikai. Valstybės vyrų ir politikų yra vos trys – Jonas Paulius II, Lechas Wałęsa ir Tadeuszas Mazowieckis. Dauguma portretų sukurti praėjusio amžiaus aštuntajame ir devintajame dešimtmečiais. Asmenybes pasirinko pats menininkas – taip, kaip prieš šimtmečius tai darydavo garsių žmonių portretų galerijų kūrėjai. Tai buvo nelengvas darbas.

Kas jungia Krzysztofo Gierałtowskio pasirinktas asmenybes be neabejotinos šlovės? Man atrodo, kad tas bendras meninis vardiklis yra Gierałtowskio aistra atverti giliausiai slypinčius jo išrinktų asmenybių pojūčius, troškimus, netgi svajones. Gierałtowskis, naudodamas formalias ir technines priemones, rekvizitą arba spontaniškai aranžuotą spektaklį, siekia sukurti „scenos aplinką“, kurioje būtų galima fotografijos pagalba įamžinti nematerialius reiškinius, tai yra nufotografuoti prarastą laiką.

Krzysztofas Gierałtowskis – vienas iš nedaugelio Lenkijoje ir pasaulyje fotomenininkų, sąmoningai ir su tokiu nuoseklumu atsidavęs portretui. Žmogus – jo ypatinga aistra. Žmogus ir jo požiūris ne į kitą žmogų, bet į save patį pats sau įdomus ir reikšmingas. Šitaip pamatytas, šitaip išskirtas toks žmogus tampa ypatingos reikšmės atvaizdu.

Muziejinis rinkinys „Lenkijos asmenybės“ yra portretinis portfolio – ypatingų meninės fotografijos kūrinių aplankas. Šis rinkinys – autoriaus pagarbos ženklas lenkų tautos elitui.

Tekstas parengtas pagal Varšuvos karališkųjų rūmų direktoriaus prof. Andrzej Rottermund kalbą. 

Nuo autoriaus K. Gierałtowskio

Mano nespalvoti portretai sukurti 1969–1995 metais. Rinkinio sumanymas kyla iš noro apčiuopti kasdienybę ir besąlygiško domėjimosi spalva, kuri jau 15 metų lemia mano fotografinį mąstymą.

Senieji portretai, apkeliavę Europą, kai kurie patekę į geras kolekcijas, reikalavo patikrinimo ir naujo požiūrio į vaizdus, kuriuos įamžinau.

Susidomėjimas šiuolaikinėmis technologijomis paskatino kuo preciziškiau apdoroti vaizdą kompiuteriu ir kopijuoti Digigraphie skaitmeninės reprodukcijos būdu. Kompiuteris ištiesė man mažytę pagalbos ranką, leidžiančią įsigilinti į vaizdo detalę, o sertifikuotų berūgščių produktų panaudojimas užtikrino rinkinio tvarumą.

Apdorodamas portretus elektroninu būdu buvau pasirengęs daug ką pakeisti, tačiau išsaugojau savo tuometinių fotografijų pobūdį atmindamas, kad vaizdas žiūrovą turi veikti perduodamas jam mano emocijas.

Šis rinkinys yra meninė knyga, turinti ISBN, o jos, kaip fotogramų su autoriniais komentarais rinkinio turinys yra savarankiškas kūrinys, saugomas autorinių teisių įstatymų.

Jos sudedamųjų dalių išskyrimas, ypač išimant atskiras fotogramas, tampa esminiu Rinkinio, kaip visumos, ir jo autoriaus teisių pažeidimu.

Tik kaip visuma Rinkinys gali būti naudojamas kaip kūrinys, nes jo kompozicija uždara, pagrįsta konkrečiu meniniu sumanymu sukurti subjektyvų Lenkijos inteligentijos bendruomenės paveikslą. Tai susiję su asmenybių atranka, subjektyviu jų fotografavimo būdu ir autoriniais komentarais.

Atsižvelgdamas į tai, kiekvienas Rinkinio turėtojas įsipareigoja saugoti atskirų jo sudedamųjų dalių ir ypač fotogramų eilę, o pažeidus aukščiau nurodytą įsipareigojimą – sumokėti baudą Nacionalinei bibliotekai, kuri yra Rinkinio globėja, lygią Rinkinio įsigijimo kainai.

Svarbiausias šio Rinkinio tikslas – supažindinti pasaulį su puikiomis Lenkijos asmenybėmis, kurias man buvo lemta sutikti.

Parodos atidarymas vyks 2013 m. balandžio 25 d. 17 val. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje. Parodos organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje ir Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka.

Maloniai kviečiame dalyvauti.

Informaciją parengė Eglė Paškevičiūtė-Kundrotienė