Paroda „Poetą Antaną Strazdą prisimenant“
Poetą Antaną Strazdą prisimenant
(*1760 03 09–†1833 04 23)
Balandžio 23 d. sukanka 180 metų, kai Kamajuose mirė „svietiškų ir šventų“ giesmių kūrėjas kunigas Antanas Strazdas-Strazdelis. Jo parengtas ir 1814 m. Vilniuje išėjęs eiliuotų kūrinių rinkinys Giesmės svietiškos ir šventos – pirmoji spausdintinė originalios lietuvių poezijos knyga. Ją sudaro devyni pasaulietinio turinio eilėraščiai ir dvi religinės giesmės. Viena iš šių – „Pulkim ant kelių“ – dar ir šiandien tebegiedama prieš šventąsias mišias Lietuvos bažnyčiose.
Antano Strazdo gyvenimas spalvingas ir paslaptingas. Jis buvo ryški asmenybė, garsėjusi kūrybingumu, lietuvių kalbos ir tautosakos puoselėjimu, meile paprastam kaimo žmogui ir gamtos grožiui. Jo gyvenimas nėra žinomas iki smulkmenų, todėl istoriografijoje įvairūs kilmės ir gyvenimo įvykiai datuojami nevienodai. Vienas iš ankstyvųjų Strazdo biografų kunigas Jonas Katelė Varšuvoje leistame periodiniame leidinyje „Tygodnik powszechny“ 1877 m. paskelbė straipsnį apie kunigą Antaną Drazdauską (sulenkinta pavardė), nurodydamas, jog šis gimęs 1763 m. birželio 4 d. Astravo kaime, Kriaunų parapijoje. Straipsnis buvo išverstas į lietuvių kalbą ir publikuotas periodinio leidinio „Aušra“ paskutiniame 1883 m. numeryje (nr. 8/10). Šia Strazdo biograma, pakoreguojant gimimo dieną (į birželio 12 d.), buvo remiamasi iki pat 1968 m. Be šios datos, kartais nurodyti ir kiti gimimo metai: 1757 (A. Rimkūnas, M. Lukšienė) ar 1755 m. (D. Būtėnas).
Daugiausia ir išsamiausiai Strazdo gyvenimą ir kūrybą yra ištyręs literatūrologas Vytautas Vanagas. Jis iš pradžių taip pat 1763 m. laikė poeto gimimo data. 1968 m. paskelbtoje monografijoje Antanas Strazdas V. Vanagas revidavo iki šiol turimus duomenis apie poeto kilmę ir pateikė naują argumentuotą ir oficialiai aprobuotą jo gyvenimo aprašymą. Pasak šio mokslininko, Antanas Strazdas iš tiesų yra gimęs 1760 m. kovo 9 d. Astrave (dab. Margėnai, Rokiškio raj.), o miręs, kaip ir anksčiau nustatyta, 1833 m. balandžio 23 d. Kamajuose. 1789 m. Strazdas baigė Varnių kunigų seminariją, nuo 1790 m. kunigavo Šiaurės rytų Lietuvos bažnyčiose. Už netinkamą elgesį 1828 m. jis buvo suspenduotas ir uždarytas į Pažaislio vienuolyną, iš kur 1829 m. pasitraukė į Kamajus.
Spausdintinis poeto palikimas nėra gausus: 1814 m. išėjęs giesmių rinkinėlis, iš lenkų kalbos į lietuvių išverstas italų teologo R. Bellarmino katekizmas Pamokslas krikščioniškas (1818), taip pat 1824 m. paskelbta lenkiška Giesmė Rygos miestui pagerbti (Kant na pochwałę miasta Rygi). Liaudyje buvo paplitusios giesmės, kurios buvo laikomos kunigo Strazdelio kūryba (jo sukurti ne tik tekstai, bet ir melodijos). Tad jau po Strazdo mirties buvo skelbiamos naujos pasaulietinės ir šventos jo giesmės, o jis statomas lygia greta prie tokių korifėjų, kaip Kristijonas Donelaitis (*1714–†1780) ar Adomas Mickevičius (*1798–†1855), nes visi šie poetai, anot išeivijos rašytojo Prano Dom. Girdžiaus, – „tos pačios motinos sūnūs“.
Parodoje, kuri veiks iki 2013 m. balandžio 26 d., eksponuojami LMA Vrublevskių bibliotekoje saugomi dokumentai (rankraščiai, knygos, fotografijos ir kt.), atskleidžiantys Antano Strazdo kūrybinio palikimo sklaidą ir atminties įprasminimą.
Parengė Daiva Narbutienė