Ekspozicija parodų ir konferencijų centre LITEXPO

2013  m. vasario 7–9 d. LITEXPO parodų centre vykstančioje tarptautinėje žinių ir išsilavinimo parodoje „Studijos“ eksponuojama Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje parengta ekspozicija, skirta garsios Lietuvos švietimo istorikės bei švietimo reformos iniciatorės Meilės Lukšienės gimimo šimtmečiui.

Iš garsios Lietuvos visuomenės ir kultūros veikėjų Janulaičių giminės kilusi Meilutė Julija Matjošaitytė-Lukšienė gimė 1913 m. rugpjūčio 20 d. Vienoje (Austrija). Nuo 1924 m. ji mokėsi Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijoje. 1931–1938 m. Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultete studijavo lietuvių literatūros istorijos, lietuvių kalbotyros, prancūzų literatūros, pedagogikos mokslus. Po studijų dirbo gimnazijos mokytoja. Nuo 1944 m. – Kauno universiteto (iki 1946 m. – VDU) asistentė. 1949–1959 m. dirbo Vilniaus universiteto dėstytoja. 1951–1958 m. šio universiteto Lietuvių literatūros katedros vedėja. Dėl politinių motyvų pašalinta iš universiteto. Nuo 1959 m. iki 1973 m. – Mokyklų mokslinio tyrimo instituto, vėliau iki 1997 m. – Pedagogikos instituto vyresnioji mokslinė bendradarbė. 1955 m. apgynė filologijos mokslų kandidato, o 1973 m. – pedagogikos mokslų daktaro disertaciją. Atgavus nepriklausomybę jai suteikti filologijos daktaro ir socialinių mokslų habilituoto daktaro mokslo laipsniai. Būtent Pedagogikos institute kartu su bendraminčiais 1988 m. mokslininkė prabilo apie Lietuvos švietimo reformą, humaniškos, atsakingą pilietį ugdančios mokyklos kūrimą.

Meilė Lukšienė buvo Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narė bei viena iš Lietuvos švietimo reformos iniciatorių bei vykdytojų. Ji – esminių Lietuvos švietimo strateginių dokumentų – Tautinės mokyklos koncepcija (1988), Lietuvos švietimo koncepcija (1992), Lietuvos švietimo reformos gairės (1993), Bendrojo lavinimo mokyklos programos (1994) – bendraautorė. Mokslininkės, visuomenės veikėjos nuopelnai buvo įvertinti Gedimino 5 laipsnio ordino (1998), Vytauto Didžiojo ordino Komandoro didžiojo kryžiaus (2003) bei Švietimo ir mokslo ministerijos garbės ženklo (2007) apdovanojimais. Be to, ji buvo apdovanota vienu iš prestižinių tarptautiniu UNESCO Jano Amoso Komenijaus medaliu (2004). Jis skiriamas už ypač svarbius nuopelnus švietimo srityje.

Mokslinį darbą Meilė Lukšienė pradėjo kaip literatūros tyrėja. Ji parengė spaudai Jono Biliūno Raštus (2 t. 1954–1955, 3 t. 1981–1982), S. Daukanto (1955), L. Jucevičiaus (1959, 1975) raštų rinkinius. Parašė sintezes Lietuvių literatūros istorija: feodalizmo epocha (su kitais, 1957), Lietuvos mokyklos ir pedagoginės minties istorijos bruožai (su kitais, 1983), monografijas Jono Biliūno kūryba (1956), Lietuvos švietimo istorijos bruožai XIX a. pirmojoje pusėje (1970), Demokratinė ugdymo mintis Lietuvoje, XVIII a antroji–XIX a. pirmoji pusė (1985). Išleistas Meilės Lukšienės straipsnių rinkinys Jungtys (2000). Paskutinė jos parengta knyga – Laiko prasmės (su motinos Julijos Biliūnienės-Matjošaitienės atsiminimų bei laiškų publikacijomis, 2004).

2011 m. lapkričio 9 d. Paryžiuje UNESCO generalinės konferencijos 36-ojoje sesijoje habil. dr. Meilės Lukšienės 100-osios gimimo metinės paskelbtos UNESCO 2013 metais minima sukaktimi. Ekspozicijoje panaudotas šiai sukakčiai specialiai sukurtas logotipas.

Parodoje eksponuojamos fotografijos ir dokumentai iš Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje dar komplektuojamo Meilės Lukšienės fondo (F391), leidiniai iš bibliotekos fondų. Maloniai kviečiame apsilankyti!

Parengė Rasa Sperskienė,
nuotraukos Sigito Narbuto