Paroda „Pasaulio miestai bibliotekos leidiniuose“
2013 m. vasario 6–22 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje veiks paroda „Pasaulio miestai bibliotekos leidiniuose“. Biblioteka, vykdydama knygų mainus su įvairiomis pasaulio mokslinėmis įstaigomis bei bibliotekomis, palaiko ryšius su 197 miestais iš 45 pasaulio šalių. Parodoje eksponuojama apie 200 leidinių apie įvairius pasaulio miestus.
Pasaulyje šiuo metu skaičiuojama apie 2 469 501 miestas. Tai sudėtingi istoriniai geografiniai dariniai, kuriuose gyvena beveik pusė planetos gyventojų. Miestas yra daugialypis objektas, kurio aplinkybes vienaip aiškina istorikai, kitaip architektai, dar kitaip ekonomistai, sociologai ar antropologai.
Tyrėjų nuomonės dėl miestų atsiradimo chronologijos skiriasi, tačiau dauguma jų sutaria, kad miestai atsirado maždaug 3 tūkstantmetyje pr. Kr. Tuo metu susiformavo didžiosios senovės civilizacijos. Daugelio autorių nuomonė sutampa, kad miestai dažnai turėjo tvirtovės funkciją ir pirmiausia kūrėsi kaip valdžios centrai, kuriuose vyko prekyba ir vystėsi amatai. Taip pat neabejojama, kad miestai turėjo ir religinį aspektą: įspūdingiausi pastatai būdavo maldos namai. Miestai kilo dažniausiai komunikacijai patogiose vietose.
Šiomis dienomis skaitmeninės komunikacijos ženkliai keičia kasdienio gyvenimo ritmą. Miesto ir kaimo gyvenviečių skirtumai, t. y. jų sampratos, tampa vis labiau santykinės. Miestus iš kitų gyvenviečių tipų labiausiai skiria kiekybiniai (gyventojų skaičius, tankumas) bei kokybiniai (gyventojų veiklos pobūdis, savimonė) požymiai. Garsus ateities visuomenės tyrinėtojas W. J. Mitchellas įžvelgia, kad daug kasdieninių gyvenimo dalykų keičiasi dėl skaitmeninės komunikacijos. Jis siūlo praplėsti miestietiškojo dizaino sampratą, virtualias erdves suvokti taip, kaip suvokiame fizines. Taigi vykstant globalizacijos procesui keičiasi ne tik miestų, bet ir valstybių vidaus veikla, tarptautiniai ir transnacionaliniai santykiai keičia valstybių galias. XXI a. nuotoliai mažėja trumpėjant laikui juos įveikti.
Kaip išsidėstę pasaulio miestai pagal įvairius kriterijus? Miesto priskyrimas tam tikrai kategorijai dažnai gali būti sąlyginis, bet visgi pateiksime keletą faktų.
Didžiausią pasaulio miestą įvardyti nėra lengva. Ar tai didžiausias savo teritorija miestas? O gal gyventojų skaičiumi ar gyventojų tankumu? Daugelis specialistų sutinka, jog pagal keletą kriterijų išsyk didžiausias pasaulio miestas yra Japonijos sostinė Tokijas. Jame gyvena apie 35,2 mln. žmonių.
Liuksemburgo apygardoje šalia Ourthe upės įsikūręs miestukas Durbuy tituluojamas mažiausiu miestu pasaulyje, jame gyvena 10 tūkst. gyventojų.
Finansinių paslaugų grupė UBS 2012 metais paskelbė brangiausius pasaulio miestus. Tyrime buvo vertinamas atlyginimas, maisto, nuomos, drabužių, buitinės technikos, svarbiausių paslaugų kainos. Brangiausiu pasaulio miestu išrinktas Oslas, po jo seka Ciurichas, o trečioje vietoje liko Japonijos sostinė Tokijas. Brangiausia gyventi Europoje. Iš dvidešimties brangiausių pasaulio miestų keturiolika yra Europoje.
Jakutskas yra žinomas kaip šalčiausias miestas pasaulyje. Taip pat tai yra didžiausias miestas, pastatytas amžinojo įšalo zonoje. Temperatūra čia pradeda kristi rugsėjį ir nepakyla iki gegužės mėnesio. Sausį vidutinė temperatūra būna -37°C, rekordas yra –64,4°C šalčio. Šiame mieste gyvena daugiau kaip 200 tūkst. gyventojų.
„Miestas, kaip galima spręsti iš istorijos, yra maksimalios bendruomeninės galios ir kultūros koncentracijos taškas. Tai yra vieta, kurioje difuziški atskirų blyksnių spinduliai susifokusuoja, įgydami socialinį aktyvumą ir reikšmingumą. Miestas yra integruotų socialinių santykių forma ir simbolis: tai šventyklos, rinkos vieta, teisingumo rūmai ir žinių akademija. Čia, mieste, civilizacijos gėrybės dauginasi ir įvairėja, čia žmogaus patyrimas transformuojasi į regimus ženklus, simbolius, elgsenos būdus, tvarkos sistemas“, – rašė miesto ir civilizacijos istorikas ir teoretikas Lewis Mumfordas.
Parengė Daiva Liudavičienė