Lietuvos mokslų akademijos
Vrublevskių biblioteka

Paroda Lietuvos miškininkystės mokslo puoselėtojui, profesoriui, habil. dr. Leonardui Kairiūkščiui

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka ir Lietuvos mokslų akademijos Žemės ūkio ir miškų mokslų skyrius parengė parodą, skirtą Leonardui Kairiūkščiui. Leonardas KAIRIŪKŠTIS – profesorius, habilituotas daktaras, Lietuvos mokslų akademijos narys emeritas, Švedijos Karališkosios žemės ūkio ir miškų, Rusijos Petro I mokslų ir menų akademijų užsienio narys.

L. Kairiūkštis, baigęs Lietuvos žemės ūkio akademijos (dabar Aleksandro Stulginskio universitetas) Miškų fakultetą (1952 m.) ir įgijęs miškų ūkio inžinieriaus specialybę, iki 1984 m. dirbo Lietuvos miškų institute sektoriaus vadovu, direktoriaus pavaduotoju moksliniam darbui (1957–1970 m.), instituto direktoriumi (1970–1984 ir 1988–1992 m.). 1972 m. išrinktas Lietuvos mokslų akademijos tikruoju nariu. 1972–1984 m. – Lietuvos mokslų akademijos Chemijos ir biologijos mokslų skyriaus akademikas-sekretorius. L. Kairiūkštis 1984–1987 m. buvo Tarptautinio taikomosios sisteminės analizės instituto Laksemburge (Austrija) Gamtinės aplinkos programos vadovo pavaduotoju, 1992–1997 m. – Lietuvos miškų instituto laboratorijos vedėju, pirmosios Lietuvos valstybinės mokslo programos „Regiono vystymosi ekologinis tvarumas istoriniame kontekste: Lietuvos pavyzdžiu“ (ECOSLIT, 1992–1997m.) vadovu, 1992 m. – Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministro Pirmininko patarėju, 1997–1999 m. – Lietuvos miškų instituto vyriausiuoju mokslo darbuotoju.

Akademikui vadovaujant sukurta vientisa produktyvių mišrių medynų formavimo sistema, originali produktyvių medynų etalonų sudarymo teorija. Jam dalyvaujant sudaryti grynų ir mišrių eglynų, ąžuolynų, uosynų, beržynų, ir drebulynų produktyvių medynų etalonų modeliai ir tikslinės programos jiems formuoti. Parengta daug siūlymų, kurie plačiai naudojami miškų ūkyje formuojant, ugdant ir neplynai kertant miškus. Svarbūs akademiko ekologijos krypties darbai. Jam vadovaujant atlikti dendroklimatologiniai tyrimai padėjo išryškinti praėjusių šimtmečių klimato svyravimų dėsningumus ir parengti ilgalaikių klimato svyravimų prognozių modelius. Atmosferos oro teršimo įtakos miškų degradacijai tyrimai bei regioninio miškų stebėsenos mokslinių pagrindų parengimas padėjo atskleisti ankstyvosios miško ekosistemos pokyčių diagnostikos galimybes ir pažinti gyvenamosios aplinkos ekologines sąlygas.

Profesorius L. Kairiūkštis parengė 25 monografijas, iš jų 9 užsienio kalbomis (19 su bendraautoriais), parašė per 650 mokslinių ir mokslo populiarinimo straipsnių, skaitė kelis šimtus pranešimų šalies, užsienio ir tarptautiniuose renginiuose. Akademikas buvo per 30 doktorantų vadovas, dirbo pedagoginį darbą Lietuvos žemės ūkio ir Vytauto Didžiojo universitetuose. Akademiko mokslinė veikla įvertinta Lietuvos valstybinėmis premijomis (1971 ir 2004 m.) ir tarptautine V. L. Pfeilo premija (1992 m.). 2008 m. apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi už indėlį į Lietuvos mokslą, produktyviausio miško teorijos sukūrimą ir jos taikymą krašto ekologiniam tvarumui didinti bei aktyvią visuomeninę veiklą, Lietuvos vardo garsinimą.

Akademikas labai kompetentingai atstovauja Lietuvos mokslui Europoje ir Lietuvos mokslų akademijai sprendžiant daugelį su ekologija bei miškininkyste susijusių problemų Lietuvoje ir užsienyje.

Akademikas L. Kairiūkštis yra visuomeninės šviečiamosios organizacijos Consilia Academica „Kad Lietuva neišsivaikščiotų“ vienas kūrėjų ir jos tarybos pirmininkas. Akademiko iniciatyva šalyje organizuoti konferencijų ciklai Lietuvos valstybės ir tautos gyvybinių galių stiprinimo ir savo krašto patrauklumo didinimo klausimais.

Parodoje eksponuojami pagrindiniai profesoriaus mokslo darbai, nuotraukos bei kita įdomi informacija, leidžianti susipažinti su šio mokslininko indėliu į Lietuvos miškininkystės puoselėjimą.

Lietuvos mokslų akademijos Žemės ūkio ir miškų mokslų skyrius

 Nuotraukos Valentinos Kulikauskienės