Brastos Biblijos 450-osioms išleidimo metinėms skirtas minėjimas ir paroda

2013 m. spalio 23 d., trečiadienį, 16.00 val. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje įvyko minėjimas, skirtas Brastos Biblijos išleidimo 450-osioms metinėms. Jo metu buvo atidaryta jubiliejinė paroda ir pristatytas bendras Baltarusijos nacionalinės mokslų akademijos Centrinės mokslinės Jakubo Kolaso bei Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekų projektas – kompaktinė plokštelė „Brastos Biblija: 450-osioms išleidimo metinėms“ (rusų k.). Renginio vedėjas LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas.

Prieš 450 metų, 1563-ųjų rugsėjo 4 d., kunigaikščio Mikalojaus Radvilos Juodojo (*1515–†1565) Lietuvos Brastoje įsteigtoje kalvinistų spaustuvėje buvo išleistas Biblijos vertimas lenkų kalba. Tai pirmoji lenkiška evangelikų Biblija ir pirmoji Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje Šventojo Rašto laida šnekamąja kalba. Ši knyga dar vadinama Brastos, arba Radvilų, Biblija.

Išėjusi, kaip manoma, 500 egzempliorių tiražu, Biblija veikiai pasklido Lietuvos Kunigaikštystėje ir Lenkijoje, taip pat – Vakarų bei Vidurio Europoje. Ji plito ne tik tarp evangelikų – Biblija buvo žinoma ir stačiatikių aplinkoje. Šiandien yra išlikę daug jos egzempliorių įvairiuose pasaulio atminties institucijų rinkiniuose, tačiau nedaugelis iš jų yra geros būklės, be defektų. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje saugomi penki egzemplioriai, iš jų tik vienas yra beveik tobulas – trūksta po vieną lapą pratarmėje ir pabaigoje. Šis egzempliorius Bibliotekai atiteko 1941 m. vasarį perėmus Vilniaus evangelikų reformatų sinodo bibliotekos archyvą ir knygų rinkinius.

LDK kanclerio ir Vilniaus vaivados Mikalojaus Radvilos Juodojo 1553 m. Lietuvos Brastoje įsteigtoje spaustuvėje iki jos gyvavimo pabaigos 1570 m. pasirodė apie 40 reformatų bendruomenei skirtų leidinių. Vienas iš jų – pats svarbiausias ir reikšmingiausias – minėtas Šventasis Raštas. Jo parengimui ir leidybai buvo sutelktos nemažos tarptautinės intelektinės pajėgos ir panaudotos didžiulės spaustuvės savininko lėšos. Biblijos vertimas iš hebrajų, graikų kalbų, pasitelkiant ir lotyniškus tekstus, buvo organizuotas kalvinistų centre Pinčuve (Mažoji Lenkija). Jis užtruko apie šešerius metus, o parengimo darbams ir leidybai M. Radvila Juodasis paskyrė 10 000 auksinių.

Brastos Biblija – fenomenalus LDK politinės minties ir knygos kultūros reiškinys, nulemtas Naujųjų laikų visuomenės gyvenimo ypatumų, kurio vieni iš pagrindinių – tolerancija ir atvirumas naujovėms. Knygos pratarmėje pažymima, jog „naujuoju leidimu siekiama sudaryti pagrindą krikščionių edukacijos programai, kurios esmę sudaro individualus Šventojo Rašto skaitymas“. Iš tiesų šią siekiamybę liudija ir prieš pagrindinį tekstą einanti lentelė, nurodanti, kokią Biblijos vietą kasdien reikia perskaityti, ir kitos šio reikšmingo leidinio dalys. Šventojo Rašto pradžioje, kitoje antraštinio lapo pusėje, įdėtas Radvilų herbas su Cypriano Bazyliko eilėmis. Toliau eina Lenkijos karaliui ir Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Augustui dedikuotas laiškas, M. Radvilos pasirašytas Vilniuje 1563 m. rugsėjo 19 d. Gotiškuoju šriftu išspausdintas Biblijos tekstas puoštas puikiais medžio raižiniais, o antraštinis puslapis iliustruotas simboliniu Pažinimo medžiu.

Brastos Biblijos išleidimas susijęs su aktyvia kunigaikščio M. Radvilos Juodojo veikla, komunikuojant su Europos Reformacijos lyderiais ir su jų moraliniu palaikymu kuriant naująją – Evangelikų reformatų (kalvinistų) – Bažnyčią. Tikėjimui skleisti buvo reikalinga spauda ir bendruomenės subūrimas. Sykiu su Brastos spaustuvės įsteigimu 1553 m. Vilniuje M. Radvilos Juodojo dvare Lukiškėse įvyko pirmosios pamaldos pagal reformuotą liturgiją, o 1557 m. ten pat buvo sušauktas pirmasis Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios sinodas.

1563 m. Radvilų Biblija tapo reikšmingu įvykiu, įtakojusiu, be kitų dalykų, tolesnę LDK ir viso regiono įvairiakalbės raštijos raidą. Pasirodžiusi pirmaisiais Livonijos karo metais, ji bylojo ir apie kultūrines visuomenės potencijas, dideles jos kūrybines galias. Todėl šiandien Brastos Biblija pelnytai laikoma ne tik didžiai reikšmingu XVI a. spaudos, bet ir LDK kultūros paminklu.

Parodoje eksponuojami iš Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos fondų iškelti rankraštiniai ir spausdintiniai dokumentai, liudijantys Brastos Biblijos pasirodymo aplinkybes, taip pat demonstruojantys Šventojo Rašto kitomis kalbomis pavyzdžius.

Paroda veiks 2013 m. spalio 23 – lapkričio 15 d.

Parodos kuratorė dr. Daiva Narbutienė