Paroda skirta Vytauto Gudelio 90-osioms gimimo metinėms
Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje parengta paroda O kaip norėčiau aš širdim savo priglaudęs aš žemę visą Lietuvos apglėbt..., skirta žymaus Lietuvos mokslininko geologo, geografo Vytauto Gudelio 90-osioms gimimo metinėms.
Parodos atidarymas vyks liepos 16 d. (antradienį) 15.00 val. Maloniai kviečiame dalyvauti.
Eksponuojami pagrindiniai profesoriaus mokslo darbai, nuotraukos, pateikiama įdomios informacijos, leidžiančios susipažinti su didžiuliu šio mokslininko indėliu į Lietuvos geologijos ir geografijos mokslą.
Įžymus Lietuvos geologas, geografas, okeanologas, akademikas, profesorius, habilituotas gamtos mokslų daktaras Vytautas Gudelis visus savo mokslinės veiklos metus paskyrė Baltijos jūrai, jos krantų ir gelmių sandaros tyrinėjimui.
Vytautas Gudelis gimė 1923 m. liepos 13 d. Kaune, Lietuvos kariuomenės gydytojo Kazimiero Gudelio (1893–1951) ir Monikos Šiškaitės-Gudelienės (1891–1950) šeimoje. 1929–1941 m. mokėsi Panevėžio pradžios mokykloje, vėliau Panevėžio berniukų gimnazijoje. 1941 m., baigęs gimnaziją, Vytautas Gudelis įstojo į Vilniaus universiteto Gamtos-matematikos fakulteto Geografijos-geologijos skyrių, kur studijavo geologiją ir geografiją. 1943 m., vokiečiams uždarius universitetą, dirbo asistentu Lietuvos geologijos tarnyboje. 1944–1947 m. toliau tęsė geografijos mokslus. Baigęs studijas ir įgijęs fizinės geografijos diplomą, dirbo Vilniaus universitete Geologijos ir Fizinės geografijos katedrų asistentu ir laborantu, vėliau – vyresniuoju dėstytoju. 1951 m. pradėjo dirbti tuometinio Lietuvos TSR mokslų akademijos Geologijos ir geografijos instituto moksliniu sekretoriumi. Nuo 1954 m. dirbo šio instituto, vėliau – Geografijos skyriaus Fizinės geografijos sektoriaus vadovu. Tais pačiais metais apgynė geologijos-mineralogijos mokslų kandidato disertaciją „Baltijos pajūrio geologinė raida vėlyvajame glaciale ir postglaciale Lietuvos TSR ir Kaliningrado srities ribose“. 1956 m. išrinktas Fizinės geografijos sektoriaus vadovu. 1968 m. mokslininkas apgynė geografijos mokslų daktaro disertaciją „Pabaltijo reljefas ir kvartero darniai“. 1969 m. jam suteiktas profesoriaus vardas. 1980 m. mokslininkas išrinktas Lietuvos mokslų akademijos nariu korespondentu, 1994 m. – tikruoju nariu (akademiku). 1990 m., Geografijos skyriaus bazėje atkūrus Geografijos institutą, buvo paskirtas šio instituto direktoriumi. Pablogėjus sveikatai ir dėl garbingo amžiaus, 1991 m. išėjo į pensiją, tačiau liko Geografijos instituto Mokslinės tarybos nariu, moksliniu konsultantu bei disertacijų moksliniu vadovu. 2007 m. liepos 17 d. Vytautas Gudelis mirė. Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse.
Vytauto Gudelio moksliniai darbai apėmė geomorfologiją ir kvartero geologiją, neotektoniką ir paleogeografiją bei kitas – geologijos ir geografijos – kryptis. Jis pirmasis Lietuvoje pradėjo kompleksinius Baltijos jūros geologijos, kraštotyros, neotektonikos tyrimus, dalyvavo formuojant lietuviškosios geografinės kraštotvarkos pagrindus. Profesorius sudarė pirmuosius Pabaltijo ir Lietuvos neotektoninius žemėlapius (1960), Kuršių marių nuosėdų (1951) ir Baltijos jūros dugno reljefo (1975) žemėlapius, išleido stambius veikalus „Baltijos jūra“ (1960), „Kuršių nerija“ (1970). Ilgamečių tyrimų rezultatai paskelbti kolektyvinėse monografijose „Геология Балтийского моря“ (1976), kuri 1982 m. išversta į lenkų kalbą, ir „The Quaternaty History of the Baltic“ (1979). Remiantis mokslininko, jo mokinių bei bendradarbių atliktais tyrinėjimais 1998 m. išleista monografija „Lietuvos įjūris ir pajūris“.
Nemaža dėmesio ir energijos Vytautas Gudelis skyrė redakciniam darbui. Jis yra 26 mokslo darbų rinkinių, monografijų sudarytojas bei redaktorius, dirbo net 7 tęstinių leidinių bei žurnalų, 3 enciklopedijų redakcinėse kolegijose. Viena svarbiausių Vytauto Gudelio idėjų buvo tarptautinio leidinio, skirto Baltijos jūros geologijai, įkūrimas. 1963 m. pasirodė pirmasis žurnalo „Baltica“ numeris, kurio redaktoriumi jis buvo iki 1982 m. Žurnalo tomuose skelbiama mokslinė medžiaga susilaukė daugelio Baltijos jūros regioną tyrinėjančių mokslininkų dėmesio.
Dideli Vytauto Gudelio nuopelnai lietuviškosios terminijos norminimo ir kūrimo srityje: jis domėjosi pajūrio ir pamario toponimika, aukštaitiškais pelkėvardžiais. Mokslininko dėka atsirado ir prigijo apie 340 naujų mokslinių terminų. 1956 m. išleistas „Geologijos ir fizinės geografijos terminų žodynas“. 1993 m. pasirodė keturkalbis (lietuvių, rusų, vokiečių, anglų) jūros krantų moksle vartojamų terminų aiškinamasis žodynas „Jūros krantotyros terminų žodynas“. Paskutinis šios srities mokslininko darbas – „Lietuvos pajūrio žvejų marinistikos įvardai“ (2006), kuriame pateikiama apie 400 Lietuvos pajūrio žvejų vartotų terminų.
Visą savo gyvenimą Vytautas Gudelis dirbo pedagoginį darbą. Profesoriui vadovaujant buvo apgintos 27 disertacijos geologijos ir geografijos mokslų kandidato laipsniui įgyti. Nuo 1952 m. jis vadovavo net 42 mokslinio tyrimo temoms, dalyvavo 3 tarptautiniuose projektuose, valstybinės reikšmės mokslinėse ekspedicijose. Jis įkūrė jūros krantų dinamikos tyrinėjimo mokyklą ir jai vadovavo.
Vytautas Gudelis gerai žinomas tarp Lietuvos ir užsienio šalių mokslininkų ir visuomenėje. Įvairių šalių universitetuose profesorius skaitė Baltijos jūros geografijos ir geologijos paskaitas. 1961 m. Varšuvoje Vytautas Gudelis tapo Tarptautinės sąjungos kvarterui tirti (INQUA) nariu, vėliau – INQUA komisijos Šiaurės Europos krantinėms linijoms tirti prezidentu, Tarptautinės geofizikų ir geodezininkų sąjungos Holoceno komisijos nariu, buvo įvairių užsienio šalių mokslo organizacijų bei programų dalyvis. Savo darbais pelnė tarptautinį pripažinimą. 1992 m. Upsalos (Švedija) universitetas už mokslininko indėlį į Baltijos jūros ir jos krantų tyrimus suteikė Vytautui Gudeliui garbės daktaro vardą. 1994 m. jis tapo tarptautinio fondo Via Baltica premijos laureatu. 1995 m. akademikas išrinktas Europos Sąjungos Krantų apsaugos asociacijos (EUCC) garbės nariu.
Parengė Sigita Dagienė