Paroda „Esperanto kalbai – 125“
2012 m. balandžio 4–20 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos fojė veiks paroda Esperanto kalbai – 125.
Esperanto kalba – tai tarptautiniam bendravimui skirta kalba. Jos pagrindus sukūrė humanistas ir poliglotas litvakas Lazaris Zamenhofas. Jo slapyvardis – Doktoro Esperanto („Daktaras, turintis viltį“) – tapo šios kalbos pavadinimu. L. Zamenhofas 1885 m. Veisiejuose parengė spaudai, o 1887 m. liepos 26 d. Varšuvoje išleido pirmąjį esperanto kalbos vadovėlį. Taigi šiais 2012 metais pasaulyje gana plačiai vartojamai esperanto kalbai sukanka jau 125 metai. Manoma, kad esperantininkų, t. y. mokančių esperanto kalbą, dabar yra keli milijonai žmonių.
Esperanto kalba sudaryta Europos kalbų pagrindu. Remdamasis principu „atmesti, kas nebūtina“, L. Zamenhofas sukūrė supaprastintą gramatiką. Žodyną sudaro tarptautiniai žodžiai arba žodžiai, bendri kelioms Europos kalboms, daugiausia romanų (60%), germanų (25%), slavų (10%). Kalbai būdinga priešpaskutinis kirčiuotas skiemuo, laisva žodžių tvarka sakinyje, stabili fonetinė rašyba. Tai neutrali, t. y. neteikianti privilegijų nė vienai atskirai tautai, kalba.
1954 metais 4-oji UNESCO Generalinė Asamblėja pripažino, kad esperanto kalbos pasiekimai atitinka UNESCO tikslus bei idealus, o 1985 metais 23-ioji Generalinė Asamblėja paragino UNESCO priklausančias šalis ir tarptautines organizacijas plėtoti esperanto kalbos mokymą mokyklose ir vartoti ją tarptautiniuose reikaluose. Pagrindinė esperantininkų organizacija – Visuotinė Esperanto Asociacija (UEA), turi savo atstovus 103 šalyse. Ji palaiko ryšius su UNESCO, turi konsultacinio patarėjo statusą Jungtinėse Tautose, UNICEF (Tarptautinės pagalbos vaikams fonde), Europos Taryboje, Amerikos Valstybių Organizacijoje ir Tarptautinėje Standartizacijos Organizacijoje (ISO).
Kasmet vis kitoje šalyje UEA rengia Pasaulio esperantininkų kongresus (beje, esperantininkų renginiai yra vieninteliai tarptautiniai renginiai, kuriuose nereikia vertėjų!). 2010 m. pasaulinis kongresas vyko Havanoje (Kuba), 2011m. – Kopenhagoje (Danija), o šiais metais toks kongresas vyks Hanojuje (Vietnamas).
Pirmąja esperantininkų organizacija Lietuvoje tapo 1892 metų birželį Vilniuje įsikūręs, deja, vos keletą metų gyvavęs, Vilniaus esperantininkų klubas (pirmininkas A. Naumanas). Tuomet tai buvo 16-oji pasaulyje esperantininkų organizacija. Pirmasis Lietuvos esperantininkas – tai dvasiškis, poetas, publicistas, literatūros kritikas Aleksandras Dambrauskas (Adomas Jakštas). Jis jau 1887 m. parašė laišką esperanto kalba L. Zamenhofui. A. Dambrauskas yra 1890 m. išleisto esperanto kalbos vadovėlio lietuviams autorius, vienas iš 1918 m. Kaune įkurtos Lietuvos esperantininkų sąjungos (LES) iniciatorių ir pirmasis jos vadovas. Ši organizacija, 1940 m. prasidėjus sovietinei Lietuvos okupacijai, buvo likviduota. LES vėl atkurta 1988 m. Ji leidžia keliasdešimtyje šalių platinamą žurnalą „Litova stelo“, kas treji metai organizuoja tarptautines konferencijas-stovyklas Baltijos esperantininkų dienos. LES 2005 m. surengė Pasaulinį esperantininkų kongresą Vilniuje (dalyvavo 2344 esperantininkai iš 61 šalies), o 2009-aisiais – Pasaulio esperantininkų žurnalistų kongresą. Tais pačiais metais Roterdame vykusiame Pasaulio esperantininkų žurnalistų asociacijos (TEJHA) suvažiavime šios organizacijos prezidentu buvo išrinktas Lietuvos žurnalistų sąjungos vicepirmininkas Audrys Antanaitis, generaliniu sekretoriumi – Lietuvos esperantininkų žurnalistų asociacijos vicepirmininkas Vytautas Šilas. 2012 m. Kopenhagos kongreso metu A. Antanaitis ir V. Šilas buvo perrinkti šios organizacijos vadovais.
Pasaulyje veikia gana daug pagal profesijas sudarytų esperantininkų organizacijų, pvz., medikų, geležinkeliečių, ekologų, muzikų, pedagogų, teisininkų, žurnalistų. Veikia pagal interesų grupes suburtos organizacijos, pvz., skautų, filatelistų, šachmatininkų, vegetarų, kačių mylėtojų. Savo organizacijas turi budistai, katalikai, kvakeriai, protestantai, ortodoksai, mormonai, basajai, islamistai.
Esperantininkai daug keliauja. Pasaulio esperantininkų jaunimo organizacija (TEJO) padeda tokiems, keliautojams. Jos svečių adresų knygoje Pasporta Servo (Pasų tarnyba) 2010 m. buvo 1 450 91-oje šalyje gyvenančių esperantininkų, kurių namuose galima nemokamai apsistoti, adresų.
Esperanto kalba skleidžiama daug kultūros ir meno kūrinių. Vertimai padeda tobulinti esperanto kalbos raišką. Daugelio pasaulio literatūros klasikų kūrinius galima skaityti esperanto kalba (A. Dantės, J. V. Gėtės, V. Šekspyro, A. Puškino, A. Mickevičiaus). Ne iš lenkų kalbos, o iš esperanto japonai ir kinai į savo kalbas išvertė E. Ožeškovos „Martą“. Tarp daugybės pastaraisiais metais išverstų kūrinių yra E. Hemingvėjaus „Senis ir jūra“, Dž. R. R. Tolkino „Žiedų valdovas“, G. Garsijos Markeso „Šimtas metų vienatvės“, Omaro Chajamo „Rubajatai“, G. Graso „Skardinis būgnelis“, Marko Polo „Nuostabių dalykų knyga“ ir didžioji Cao Xueqino šeimos saga „Svajonė apie raudonąjį namą“. Lietuvių esperantininkai (P. Lapienė, A. Grincevičius, P. Čeliauskas, T. Lukoševičius ir kt.) vertė į esperanto kalbą V. Krėvės, Maironio, S. Nėries, J. Marcinkevičiaus, V. Žilinskaitės, D. Kazragytės ir kitų autorių kūrinius. Nuostabusis sopranas N. Kazlauskaitė-Kazlaus taip pasakė apie esperanto kalbą: „Aš manau, kad esperanto idėja yra labai graži, nes ji jungia žmones. Taip, kaip ir klasikinė muzika. Todėl siekis duoti pasauliui vieną suprantamą kalbą yra ypač artimas klasikinės muzikos mėgėjams“. Jai antrina ir europarlamentaras Z. Balčytis: „Aš manau, kad ši kalba (esperanto) panaudojama nepakankamai. Būtų gerai, jei artimiausiu laiku būtų rimtai kalbama apie platesnį esperanto kalbos panaudojimą tarptautiniams ryšiams“.
Esperanto kalba pasaulyje reguliariai leidžiama daugiau nei šimtas įvairių periodinių leidinių. Pavyzdžiui, žurnalai „Monato“ (Mėnuo), „Kontakto“, „Fonto“ (Versmė), „Juna Amiko“ (Jaunasis draugas), „Ondo de Esperanto“ (Esperanto banga) bei UEA leidinys „Esperanto“. Dvisavaitinis esperanto pasaulio naujienlaiškis „Eventoj“ (Įvykiai) leidžiamas ir elektronine forma.
Virtualūs socialiniai interneto tinklai yra sparčiausiai plintanti esperantininkų kontaktų priemonė. Jau egzistuoja keli šimtai esperantiškų diskusijų klubų. Esperanto kalba plačiai vartojama pokalbių svetainėse ICQ, IRC ir PalTalk. Socialinių tinklų svetainių, skirtų esperantininkams, jau yra šimtai tūkstančių, informacijos apie juos galima rasti Virtualioje esperanto bibliotekoje ar bet kurioje paieškos sistemoje, surinkus žodį „esperanto“. Laisvojoje interneto enciklopedijoje Vikipedija 2012 m. kovo mėnesį buvo 161 568 straipsniai esperanto kalba, tuo tarpu lietuvių kalba – 149 070 straipsnių. Beje, populiariausia pasaulyje paieškos sistema ir interneto svetainių tinklas Google neseniai įtraukė esperanto kalbą vertimams. Dabar Google automatiškai verčia iš esperanto ir į esperanto iš 63 pasaulio kalbų!
Esperanto kalba – tai ne tik lingvistikos, bet ir sociologijos fenomenas. Jos 125-mečiui skirtoje parodoje Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje galima pamatyti daug šioje bibliotekoje saugomų leidinių ir rankraštinių dokumentų esperanto kalba. Ją papildo ir Lietuvos esperantininkų paskolinti ar padovanoti šiai parodai eksponatai.
Lietuvos esperantininkų žurnalistų asociacijos vicepirmininkas Vytautas Šilas