Paroda „Alfonsui Merkiui – 85“
Nuo 2012 m. vasario 17 d. 13 val. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje veiks paroda, skirta akademiko, profesoriaus Alfonso Merkio 85-osioms gimimo metinėms. Parodoje bus eksponuojami žymaus augalų fiziologo, dviejų Lietuvos mokslo premijų laureato, trijų monografijų autoriaus, aktyvaus mokslo organizatoriaus ir populiarintojo bei visuomenės veikėjo darbai.
Alfonsas Merkys gimė 1927 m. vasario 20 d. Kupiškio rajone, Puožo kaime, ūkininkų Jono ir Uršulės Merkių šeimoje. 1945 m. baigė Salų žemės ūkio mokyklą, 1945–1947 m. mokslus tęsė Vilniaus žemės ūkio technikume, 1947–1948 m. dirbo agronomu Lazdijų rajone. Metus pasimokęs K. Timiriaziavo žemės ūkio akademijoje Maskvoje,1949 m. grįžo į Lietuvą ir tęsė studijas Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultete. 1953 m. Alfonsas Merkys baigė Vilniaus universitetą ir įgijo augalų fiziologo specialybę. 1953–1956 m. studijavo aspirantūroje M. V. Lomonosovo universiteto Biologijos-dirvožemio fakulteto Augalų fiziologijos katedroje pas rusų mokslininkę Niną Turkovą. 1957 m. apgynė gamtos mokslų kandidato, 1966 m. – gamtos mokslų daktaro disertaciją „Augalų geotropinė reakcija ir jos reikšmė augalo ašinių organų erdvinei orientacijai“. 1968 m. Alfonsui Merkiui buvo suteiktas profesoriaus mokslinis vardas. 1976 m. išrenkamas Lietuvos mokslų akademijos tikruoju nariu. Ilgus metus (1976–1992) A. Merkys buvo Lietuvos mokslų akademijos Prezidiumo nariu. 1977 m. akademikui suteiktas Lietuvos nusipelniusio mokslo veikėjо garbės vardas. Daugiau nei 40 metų Alfonso Merkio profesinis-mokslinis gyvenimas susijęs su Botanikos institutu: 1957 m. pradėjęs dirbti moksliniu bendradarbiu Biologijos institute, įkūrus Botanikos institutą, perėjo į jį, 1961 m. jis tapo šio instituto Augalų fiziologijos laboratorijos vadovu ir jai vadovavo 1961–2001 m. 1962–1981 m. dirbo Botanikos instituto direktoriaus pavaduotoju, 1981–1989 m. – Botanikos instituto direktoriumi.
Akademikas Alfonsas Merkys suformavo tris augalo augimo fiziologijos mokslinių tyrimų kryptis: fitohormono auksino transportas, metabolizmas ir veikla augalo augimo ir morfogenezės procese; gravitacijos reikšmė augalo augimo, erdvinės orientacijos ir vystymosi procese; fitohormonų fiziologinių analogų paieška: jų sintezė, veiklos tyrimas ir praktinis pritaikymas. Šiomis temomis jis publikavo tris monografijas, daugiau nei 300 mokslinių straipsnių, buvo 10-ies išradimų bendraautoris. Septintojo dešimtmečio pradžioje Vilniaus universitete dėstė biofizikos, augalų augimo ir morfogenezės, vėliau – augalų fiziologijos kursus. Augalų fiziologijos laboratorijoje organizavo specializuotas praktikas aukštesniųjų kursų studentams augalų fiziologams. Konsultavo 3 habilituotų daktarų ir vadovavo 34 mokslo daktarų disertacijų parengimui. Akademiko parengti mokslininkai iki dabar tęsia mokslinį darbą įvairiose mokslo institucijose ir universitetuose.
Alfonso Merkio darbai du kartus buvo įvertinti Lietuvos mokslo premijomis (1974 ir 2002 metais).
Akademikas – Lietuvos augalų fiziologų draugijos steigėjas ir pirmininkas, Lietuvos mokslų akademijos, Vilniaus universiteto ir Lietuvos augalų fiziologų draugijos renginio „S. Jundzilo ir J. Dagio skaitymai“ organizatorius, aktyvus mokslo istorijos tyrinėtojas, Rusijos augalų fiziologų bei Skandinavų augalų fiziologų draugijų narys. Jis vadovavo gamtos mokslų nostrifikacijos komisijai, ilgus metus dirbo žurnalo „Biologija“ vyriausiuoju redaktoriumi, buvo rusų žurnalo „Augalų fiziologija“ redakcinės kolegijos nariu. Nuo 1967 m. ilgą laiką jis buvo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos valdybos nariu, nuo 1975 m. – tarptautinės draugijos „Laukinės gyvūnijos apsauga ir medžioklė“ valdybos nariu, 1989–1991 m. – Lietuvos gamtos apsaugos draugijos pirmininku.
Daug publikuotų akademiko darbų galima pamatyti parodoje, kuri veiks iki š. m. kovo 13 d.
Parengė Aurika Ričkienė
Lietuvos augalų fiziologų draugija