Paroda „…Bet darbai kalbės…“

2012 m. lapkričio 23 – gruodžio 10 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje veiks paroda „…Bet darbai kalbės…“, skirta istoriko, teisininko, Lietuvos mokslų akademijos nario korespondento Povilo Pakarklio 110-osioms gimimo metinėms.

Povilas Pakarklis gimė 1902 m. lapkričio 23 d. Smilgiuose, Kupiškio valsčiuje. Buvo jauniausias iš trijų vaikų. Mokėsi Kupiškio progimnazijoje, 1923 m. baigė Panevėžio gimnaziją, 1923–1927 m. studijavo Lietuvos universitete Teologijos-filosofijos fakultete. Pagrindine specialybe pasirinko senovės istoriją, šalutinėmis – Lietuvos istoriją, pedagogiką bei psichologiją. P. Pakarkliui dėstė profesoriai Antanas Alekna, Jonas Totoraitis, Pranas Penkauskas. Studijuodamas aktyviai dalyvavo studentų ateitininkų organizacijos, kuriai atstovavo 1924–1927 m. Rygoje, Tartu, Taline, Helsinkyje, Niurnberge, veikloje, propagavo abstinenciją (abstinentu, paskatintas kunigo Antano Kripaičio, tapo dar Kupiškio gimnazijoje). 1927 m. vienas redagavo katalikų blaivybės draugijos leidinį „Sargyba“. 1927–1928 m. priklausė tautininkams. 1927–1928 m. Tauragės mokytojų seminarijoje dėstė istoriją, psichologiją, logiką ir gimnastiką. 1927 m. vasarą rinko istorinę medžiagą Karaliaučiaus universiteto bibliotekoje. 1928–1930 m. dirbo Panevėžio mokytojų seminarijoje. Lygiagrečiai dėstė lietuvių kalbą Panevėžio žydų mergaičių gimnazijoje „Javne“. Panevėžyje tapo uoliu voldemarininku.

1930 m. vieną semestrą studijavo Miuncheno universitete. 1930 m. lapkritį suimtas už „antivalstybinį“ pamfletą „Ar p. Smetona jaunimui pavyzdys?“. 1931 m. nuteistas metus kalėti, bet tais pačiais metais paleistas. 1931 m. įsteigė Kupiškio laisvamanių skyrių. Nuo 1932 m. pradėjo rašyti žinutes į TSRS laikraščius. 1932–1934 m. studijavo teisę Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakultete. Po baigimo dirbo Apeliacinių rūmų sekretoriaus padėjėju. 1935–1940 m. – Kauno apygardos teismo prokuroro padėjėjas. Dalyvavo rašant Noimano-Zaso bylos kaltinamąjį aktą.

1938 m. išvyko į dviejų mėnesių kelionę po įvairias Europos šalis – Italiją, Belgiją, Prancūziją, Lenkiją. Įstojo į „Lietuvių draugiją TSRS tautų kultūrai pažinti“.

1940 m. išrinktas į Liaudies Seimą. 1940 m. birželio 17 d. sudarytoje Justo Paleckio „Liaudies vyriausybėje“ paskirtas teisingumo ministru. Pats asmeniškai prižiūrėjo penkių tarybinių įstatymų kodeksų vertimą, pasiūlė Liaudies Seime Tarybų Lietuvos konstitucijos projektą.

1940–1941 m. dėstė Vilniaus universitete baudžiamąją teisę (nuo 1940 m. docentas). 1941–1943 m. Alma Atos juridinio instituto, 1943–1944 m. Maskvos juridinio instituto dėstytojas (nuo 1943 m. vasario 27 d. profesorius). Nuo 1944 m. Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso katedros vedėjas.

Nuo 1945 m. Povilas Pakarklis organizavo lituanistinės medžiagos pargabenimą į Lietuvą iš Karaliaučiaus bei Klaipėdos kraštų. Kartu su Jonu Kruopu, Juozu Jurginiu ir kitais važinėjo ir bibliotekose, archyvuose, muziejuose, bažnyčiose, universitete rinko senuosius rankraščius bei kitus dokumentus. Jo pastangomis į Lietuvą buvo parvežti K. Donelaičio „Metų“ rankraščiai, Jono Bretkūno, Liudviko Rėzos veikalai. Paskelbė straipsnių, gynusių lietuvių istorines teises į šiaurinę Rytų Prūsijos dalį.

1946–1948 m. dirbo Lietuvos TSR mokslų akademijos Istorijos instituto direktoriumi, 1946 m. tapo Lietuvos TSR mokslų akademijos nariu-korespondentu. 1951 m. kovo mėn. Maskvoje apgynė teisės mokslų daktaro disertaciją „Lietuvių tautos kova prieš popiežius ir kryžiuočių ordiną už savo valstybingumą“.

Toliau dėstė teisę Vilniaus universitete. Vilniaus krašte rinko tautosaką.

Po sunkios ligos mirė Vilniuje 1955 m. liepos 28 d. Palaidotas Rasų kapinėse.

Iš: Pšibilskis V. Profesoriaus Povilo Pakarklio gyvenimas ir veikla // Pakarklis P. Raštai. – Vilnius, Mintis, 1987.

 

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje parengta paroda lankytojams suteiks galimybę susipažinti su Povilo Pakarklio asmenybe, moksliniu palikimu. Kita parodos dalis skirta profesoriaus vadovautoms ekspedicijoms, vykusioms 1945–1947 m. į Rytų Prūsiją ir Klaipėdos kraštą.

Parvežtus dokumentus 1946–1947m. Lietuvos TSR mokslų akademijos Istorijos institutas perdavė Mokslų akademijos bibliotekai. Rankraščių skyriuje buvo suformuoti 3 fondai: „Klaipėdos krašto kolekcija“ (F14, 501 s. vnt., 1742–1921 m.), rankraščių rinkinys „Borussica“ (F15, 464 s. vnt., 1390–1918 m.), „Mažosios Lietuvos aktų kolekcija“ (F228, 3558 s. vnt., XVIII–XIX a.). 1965 m. iš akademiko Vytauto Merkio gautas fondas „Rytprūsių bažnyčios ir mokyklos“ (F257, 25 s. vnt., 1723–1856 m.). Tai sudaro 122,76 metrus archyvinės medžiagos (4 548 saugojimo vienetus). Taip pat daug vertingos medžiagos saugoma Povilo Pakarklio fonde (F129, 1380 s. vnt, 1600–1955 m.) bei kitų asmenų fonduose. Parvežtos Valenrodų (Wallenrodtų), Gototldo (Gottholdo) ir kitų žymių bibliotekų knygos, taip pat Prūsijos karalių ediktai lietuvių kalba, kurie saugomi Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių skyriuje.

Parodoje eksponuojamas svarbus lituanistinis palikimas, žinomas tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų. Tai pirmasis žinomas lietuvių liaudies dainos užrašymas, kurį į Ch. O. Regnetanaus albumo melodijos atkarpą 1634 m. įrašė buvęs Karaliaučiaus universiteto studentas Bridžius Getkantas (Fridrichas Getkantas). Eksponuojama dalis muzikinių rankraščių, kurie buvo saugomi Karaliaučiuje, Prūsijos valstybiniame archyve (Preussiches Staatsarchiv). Labai gražūs ir įdomūs XVII a. prisiminimų albumėliai su spalvotais piešiniais ir palinkėjimais. Pristatomos įvairios kronikos, tarp jų ir Duisburgo kronikos vokiškos kopijos nuorašas, vienas iš seniausių „Hochmeister Chronik“ variantų. Vertingas praeities kultūros šaltinis – Mato Pretorijaus veikalas „Prūsijos įdomybės“ (Praetorius Matheus. Deliciae Prussicae oder Preussische Schaubühne /.../). Pristatomi unikalūs XVIII–XIX a. rankraštiniai žodynai: „Clavis Germanico–Lithvana“; Jokūbo Brodovskio „Lexicon Germanico = Lithuanicum et Lithuanico Germanicum“; „Lexicon Lithuanicum [...]“, Kristijono Gotlybo Milkaus „Littauisch–deutsches und deutsch–littauisches Wörterbuch“.

Paroda primins Rytų Prūsijos kultūrinį palikimą, jo įtaką bei sąsajas su lietuvių raštija ir istorija.

Paroda atidaroma 2012 m. lapkričio 26 d., pirmadienį, 16 val. 

Parengė Eglė Paškevičiūtė-Kundrotienė