Paroda Vinco Krėvės-Mickevičiaus 130-osioms gimimo metinėms
2012 m. spalio 19 – lapkričio 5 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje veiks paroda „Aš norėjau atvaizduoti milžinų sielą...“, skirta Vinco Krėvės-Mickevičiaus 130-osioms gimimo metinėms. Parodą parengė Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos ir Vinco Krėvės-Mickevičiaus memorialinio muziejaus darbuotojai.
Vincas Krėvė (tikroji pavardė Mickevičius) gimė 1882 m. spalio 19 d. Subartonyse, Merkinės valsčiuje, Alytaus apskrityje. Baigęs pradžios mokyklą, ketino stoti į gimnaziją Vilniuje, bet jam nebuvo leista laikyti egzaminų. Mokėsi privačiai, 1898 m. įstojo į Vilniaus kunigų seminariją, kurią po dvejų metų paliko.
1904 m. Kazanėje išlaikęs egzaminus gavo brandos atestatą, nuo 1904 m. Kijevo ir Lvovo universitetuose studijavo filologiją, 1908 m. Kijevo universitete už diplominį darbą Indoeuropiečių protėvynė gavo aukso medalį. 1909 m. buvo pakviestas rengtis profesūrai, tais pačiais metais kreipėsi į Švietimo ministeriją, kad jį išsiųstų dirbti į šiltus kraštus gimnazijos mokytoju. Išvyko į Baku, ten susipažino su būsimąja žmona Rebeka Karak. 1920 m. grįžęs į Lietuvą dirbo Švietimo ministerijoje, prisidėjo prie universiteto steigimo Kaune, nuo 1922 m. jame dėstė literatūrą, tapo profesoriumi, 1925–1937 m. buvo Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas. Redagavo literatūrinius leidinius; 1939–1940 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos draugijos pirmininkas, 1941 m. – pirmasis Lietuvos mokslų akademijos prezidentas, Latvijos universiteto garbės daktaras (1938 m.), Romos akademijos narys korespondentas (1938 m.).
Vincas Krėvė buvo aktyvus politinių įvykių dalyvis. Dar gyvendamas Baku priklausė eserų partijai, padėjo organizuoti liaudies universitetą, jame dėstė viduramžių poeziją. Atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę, 1918–1920 m. dirbo Lietuvos konsulu Azerbaidžane. Buvo Šaulių ir Lietuvos tautininkų sąjungų pirmininkas, rėmė 1923 m. Klaipėdos sukilimą, Berlyne derėjosi su Vokietijos kariuomenės vadu dėl ginkluotės ir šaudmenų. Vėliau suartėjo su kairiaisiais inteligentais, 1936–1938 m. vadovavo Lietuvių draugijai SSRS tautų kultūrai pažinti. 1940 m. SSRS okupavus Lietuvą paskirtas ministro pirmininko pavaduotoju ir užsienio reikalų ministru. 1940 m. liepą bandė atsistatydinti, tačiau jo pareiškimas buvo atmestas. 1946 m. LSSR vyriausybė atėmė iš Vinco Krėvės akademiko vardą (grąžintas 1988 m.), jo kūryba tuomet buvo uždrausta.
1944 m. pasitraukė į Austriją, 1947 m. išvyko į JAV. Dėstė slavistiką Pensilvanijos universitete, rengė spaudai kūrinius, rašė atsiminimus. Mirė 1954 m. liepos 7 d. Springfylde, palaidotas Filadelfijoje, 1992 m. palaikai perlaidoti Subartonių kapinėse.
Iš leidinio: 100 iškiliausių Lietuvos žmonių. Vilnius, 2009.
Parodoje pristatoma Vinco Krėvės kūryba bei svarbiausi jo gyvenimo ir veiklos etapai. Eksponuojamos bibliotekoje saugomos knygos su autoriaus dedikacijomis – Šiaudinėj pastogėj (1948) ir Sparnuočiai liaudies padavimuose (1933), disertacija apie Budos ir Pratjekabudos vardų kilmę (Pratjekabuddha : šventųjų Gango vilnių pasaka; 1913), už kurią gavo lyginamosios kalbotyros magistro laipsnį, bei Mahiro Gamzajevo į azerbaidžaniečių kalbą verstas V. Krėvės kūrinys (Azəristan ölkəsi : hekayələr, məqalə, xatirələr; 2010). Gausu bibliotekoje saugomų rankraštinių dokumentų. Tai Vinco Krėvės sesers Veronikos atsiminimai apie artimuosius, subartoniškių pasakojimai apie rašytoją bei jo raštų personažų ir siužetų prototipus. Taip pat Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų ir literatūros sekcijos raštai, pasirašyti prof. V. Krėvės-Mickevičiaus ir doc. V. Mykolaičio-Putino, Lietuvos universiteto rektoriaus pranešimas V. Krėvei-Mickevičiui apie pastarojo paskyrimą slavų filologijos katedros profesoriumi, Lietuvos universiteto diplomas, išduotas Z. Kuzmickui, baigusiam Humanitarinių mokslų fakulteto Filologijos skyrių, su rektoriaus M. Biržiškos ir dekano V. Krėvės-Mickevičiaus parašais, V. Krėvei rašyti laiškai ir kt. dokumentai. Svarbu pažymėti, kad Vincas Krėvė – pirmasis Lietuvos mokslų akademijos prezidentas. Tą rodo dokumentai iš LMA archyvo.
Parodą praturtina Vinco Krėvės memorialinio muziejaus eksponatai. Tai knygos iš asmeninės rašytojo bibliotekos. Dar vienas išskirtinis parodos eksponatas – Amerikoje išleistos Vinco Krėvės apysakos Pagunda (1965 m.) vertimas į anglų kalbą (vertė Raphael Sealey). Parodos stenduose galime pamatyti ir V. Krėvės amerikietišką spausdinimo mašinėlę Corona, kurią rašytojas įsigijo Kaune, bei Pensilvanijos universiteto profesoriaus užrašų knygelę su paskaitų tvarkaraščiais.
Parodą puošia V. Krėvės dramos Skirgaila kostiumų eskizai (dail. J. Surkevičius) iš Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus, įkurto 1926 m. Kauno Vytauto Didžiojo universitete B. Sruogos ir V. Krėvės-Mickevičiaus iniciatyva.
Parodos atidarymas įvyks 2012 m. spalio 24 d. 16 val.
Informaciją parengė Rūta Kazlauskienė