Paroda „Akademikui Konstantinui Jablonskiui – 120“
2012 m. rugpjūčio 20 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje pradėjo veikti paroda, skirta iškilaus Lietuvos mokslo organizatoriaus, krašto istorijos, archeologijos, archeografijos, teisės tyrinėtojo ir šaltinių skelbėjo akademiko Konstantino Jablonskio 120-osioms gimimo metinėms paminėti. Paroda Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje veiks iki rugsėjo 6 dienos.
Konstantinas Jablonskis gimė žymaus kalbininko Jono Jablonskio ir Konstancijos Sketerytės šeimoje, mokėsi Vilniaus, Panevėžio realinėse mokyklose, 1909–1911 m. studijavo naujai atidarytame Peterburgo Psichoneurologijos institute, 1911–1916 m. – Maskvos universiteto Teisės fakultete. 1922–1938 m. dirbo Kauno apygardos teismo teisėju, 1919–1926 m. buvo Valstybės archeologijos komisijos nariu, (1930–1935 m. – pirmininku), nuo 1935 m. dėstė Kauno Vytauto Didžiojo ir Vilniaus universitetuose (1941 m. tapo profesoriumi), 1941–1945 m. buvo Lietuvos istorijos instituto direktoriumi, nuo 1946 m. iki mirties jame dirbo vyresniuoju moksliniu bendradarbiu. Už nuopelnus istorijos mokslui 1956 m. išrinktas akademiku.
Kaip jaunasis teisininkas K. Jablonskis buvo reikalingas atsikuriančiai Lietuvos valstybei, tačiau dirbdamas teismuose jis visą laiką stengėsi pasitarnauti ir krašto kultūrai. Tuomet ir vėliau parašė nemažai istorijos studijų, bet dar daugiau nuveikė archeografijos srityje. Be K. Jablonskio sunku įsivaizduoti Lietuvos aukštųjų mokyklų, mokslo įstaigų, draugijų kūrimąsi bei jų veiklą. Jo gyvenimo faktai tapo lietuvių kultūros istorijos dalimi. Akademiką Konstantiną Jablonskį galima vadinti vienu ryškiausių Lietuvos istorijos mokslo kūrėjų ir organizatorių, kurio socialinės, teisės, ūkio bei kultūros istorijos darbai, šaltinių publikacijos ir jų kritiškas vertinimas tapo pavyzdžiu daugeliui tyrinėtojų. Konstantinas Jablonskis papildė Lietuvos istoriją naujų faktų, procesų, asmenybių pažinimu, sudarė galimybes tyrinėtojams giliau pažvelgti į vieno ar kito šimtmečio politines, socialines ir kultūros problemas.
K. Jablonskio mokslinis palikimas didelis. Jį sudaro straipsniai, paskaitų studentams tekstai, keli stambūs istorijos šaltinių rinkiniai ir gausybė palaidų archyvinių dokumentų nuorašų, išrašų. Tiesioginį indėlį į istorijos mokslą sudaro jo straipsniai socialinių santykių ir kultūros klausimais, daugiausia XVI amžiaus. Nuo kitų istorikų ir filologų rašinių jo straipsniai skyrėsi šaltinių priedais, argumentuojančiais bet kurį svarbesnį jo teiginį. Faktinės archyvuose surastos medžiagos jis parūpindavo ir kitiems autoriams, todėl daugelio knygų pratarmėse susilaukdavo padėkos.
Žymi K. Jablonskio archeografinių darbų dalis liko nepaskelbta ir dabar saugoma Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje. 1964 m. gruodį Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka gavo akademiko Konstantino Jablonskio knygų ir rankraščių rinkinį. Pagerbiant šviesų mokslininko ir turtingos asmeninės bibliotekos savininko atminimą 1968 m. buvo įsteigtas memorialinis akademiko Konstantino Jablonskio fondas, iki šiol saugomas bibliotekos Retų spaudinių skyriuje. 1989–1990 m. ir vėliau fondas buvo papildytas leidiniais, gautais iš mokslininko dukters Jūratės Umbrasienės ir kitų artimųjų. Dabar jame sukaupta ir sutvarkyta daugiau kaip 9000 egzempliorių. Memorialinis akademiko K. Jablonskio fondas yra aprašytas ir prieinamas Retų spaudinių skyriaus skaitytojams. Jis yra aktyviai skaitomas, nes būtent šiame knygų rinkinyje dažnas suranda tai, ko nėra ne tik Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, bet ir kitose didžiosiose Lietuvos knygų saugyklose.
Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje parengta paroda lankytojams suteiks galimybę susipažinti su kai kuriais bibliotekoje saugomais akademiko Konstantino Jablonskio rankraščiais, knygomis iš memorialinio fondo, svarbiausiomis K. Jablonskio publikacijomis ir kitais eksponatais.
Parengė Donatas Ustinavičius