2012-ieji – palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio metai
2012 m. kovo 19 d. Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijoje pradeda veikti paroda „Palaimintasis arkivyskupas Jurgis Matulaitis, 1871–1927–1987“. Lietuvos vyskupai 2012-uosius paskelbė palaimintojo arkivysk. J. Matulaičio metais, nes ši garbė jam buvo suteikta prieš 25 m.
Nuo vargingai augusio vaiko iki arkivyskupo ir palaimintojo – toks J. Matulaičio gyvenimo kelias. Ką Lietuvai reiškė apaštalinė konstitucija „Lituanorum gente“ (1926 m.) ir kaip su ja susijęs Jurgis Matulaitis? Kodėl jis minimas įvairiose enciklopedijose ir žinynuose?
Jurgis Boleslovas Matulaitis, marijonų vienuolijos reorganizatorius, vienas pirmųjų katalikų socialinio mokymo skleidėjų Lietuvoje ir Lenkijoje, gimė 1871 m. balandžio 13 d. Lūginės k. (Marijampolės a.). Jauniausias iš aštuonių vaikų anksti tapęs našlaičiu, augintas vyresnio brolio, nuo mažens išmoko kęsti sunkumus ir visą gyvenimą lydėjusios kaulų džiovos vargus. J. Matulaitis buvo įsitikinęs, jog Dievas neleido jam anksti mirti nuo džiovos, todėl visą savo gyvenimą pašventė Viešpačiui. Savo užrašuose vėliau rašė: „Mano gyvenimo šūkis: visame kame ieškoti Dievo, visa daryti didesnei Jo garbei, kad viskas būtų persunkta Dievo dvasia. Dievas ir Jo šlovė tebus viso mano gyvenimo centras, ašis, kurios laikysis visos mano mintys, jausmai, troškimai ir darbai“. Parodoje galima pamatyti daug nuotraukų, atsiminimų, dokumentų, kurie atspindėjo vaikystės ir jaunystės metus.
1891–1893 m. J. Matulaitis studijavo Kielcų kunigų seminarijoje, ją uždarius, 1894 m. mokėsi Varšuvos kunigų seminarijoje. Nuo 1895 m. jis studijavo Dvasinėje katalikų akademijoje Sankt Peterburge, po ketverių metų įgijo teologijos magistro laipsnį ir pirmasis nuo akademijos įkūrimo laikų gavo aukso medalį už gerą mokymąsi. 1898 m. lapkričio 20 d. buvo įšventintas kunigu Petrapilyje. 1899–1902 m. rūpinosi sielovada Šveicarijoje, pasak jo biografijos tyrinėtojo prof. Tadeusz Górski, buvo užsirašęs į Fribūro universitetą studijuoti filosofijos. 1902–1904 m. J. Matulaitis – Kielcų kunigų seminarijos profesorius ir vicerektorius.
Nuo 1907 m. jis – pirmasis sociologijos profesorius Dvasinėje katalikų akademijoje Sankt Peterburge, o 1909–1911 m. ir vicerektorius. Nors bažnyčioje, jo manymu, rūpinamasi sielų išganymo klausimais, tačiau negalima užsimerkti prieš socialines problemas. 1909 m. Kaune vykusiuose socialiniuose kursuose J. Matulaitis net 3 referatus skaitė lietuviškai. Socialiniai kursai Kaune – svarbus įvykis bažnyčios, visuomenės gyvenime, lietuvių tautinio atgimimo istorijoje. Kaip yra pastebėjusi dr. Genovaitė Gustaitė, pirmą kartą bažnyčia viešai prabilo socialiniais klausimais ir pirmą kartą viešai lietuviškai ne bažnyčioje.
Nuo 1909 m. J. Matulaitis – marijonų vienuolijos narys. Dėl caro valdžios varžymų nykstantį ordiną jis atkūrė ir iš esmės reformavo. 1914–1918 m. dirbdamas Varšuvoje J. Matulaitis Bielianų priemiestyje įkūrė marijonų vienuolyną, vadovavo įvairiai socialinei veiklai. Grįžęs į Marijampolę jis vėl rūpinosi brolių marijonų reikalais, steigė lietuvišką Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vargdienių seserų kongregaciją, parengė jos įstatus.
1918 m. J. Matulaitis konsekruotas vyskupu Kaune ir paskirtas Vilniaus vyskupijos ordinaru. Juo buvo net septynerius įtampos kupinus metus. Vilnius jau ne vieną šimtmetį buvo daugiatautis miestas. Kompromisas tarp tautų atrodė neįmanomas, kai Vilnius, vyskupaujant J. Matulaičiui, net aštuonis kartus buvo skirtingų politinių valdžių rankose. Vėliau savo užrašuose jis rašė: „Vilniuje man buvo labai sunku. Tikrai čia kelias nuklotas erškėčiais“. Tačiau vyskupas nenusivylė, tapo ne tik darbininkų, bet ir inteligentų, kunigų, vienuolių dvasios atnaujintoju ir vadovu. Parodoje daug dėmesio skiriama šiam sudėtingam gyvenimo tarpsniui.
Popiežius Pijus XI 1925 m. Jurgį Matulaitį paskyrė arkivyskupu ir apaštaliniu vizitatoriumi Lietuvai. Naujasis arkivyskupas daug prisidėjo prie Lietuvos ir Šv. Sosto santykių gerinimo. Su vyskupais Antanu Karosu ir Juozapu Jonu Skvirecku parengė Lietuvos bažnytinės provincijos projektą, kuris 1926 m. įteisintas apaštaline konstitucija „Lituanorum Gente“. Pagal ją buvo patvirtintas naujas administracinis vyskupijų skirstymas Lietuvoje. Parodoje eksponuojama šios apaštalinės konstitucijos kopija. Taip pat galima pamatyti dviejų popiežiaus Benedikto XV bulių dėl J. Matulaičio paskyrimo vyskupu kopijas, kurios saugomos Lietuvos valstybės archyve ir įrašytos į UNESCO programos Nacionalinį registrą „Pasaulio atmintis“.
Arkivyskupas mirė 1927 m. sausio 27 d. Kaune, palaidotas Kauno katedros kriptoje. 1934 m. jo palaikai perkelti į Šv. arkangelo Mykolo bažnyčią Marijampolėje. 1987 m. birželio 28 d. švenčiant Lietuvos krikšto 600 metų jubiliejų, popiežius Jonas Paulius II arkivyskupą J. Matulaitį paskelbė palaimintuoju.
Parodos rengimą rėmė Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka. Ekspozicijoje galima pamatyti rankraštinius dokumentus, nuotraukas, archyvinę medžiagą, publikacijas ir knygas iš Palaimintojo arkivyskupo J. Matulaičio muziejaus Marijampolėje, Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Lietuvos istorijos archyvo, VU bibliotekos Rankraščių skyriaus ir Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos fondų. Paroda veiks iki š. m. gegužės 31 d.
Pagal pranešimus spaudai parengė Aušra Šalnaitė