Petrui Vaičiūnui – 120
Petras Vaičiūnas, pirmasis Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos direktorius, rašytojas ir vertėjas, gimė 1890 m. liepos 11 d. Piliakalniuose (Jonavos raj.) valstiečių Vinco Vaičiūno ir Marijos Šarkaitės-Razumienės-Vaičiūnienės šeimoje. 1907 m. baigė Ukmergės keturmetę mokyklą,1914–1918 m. gyveno Petrograde, studijavo Psichoneurologijos institute ir Petrogrado universitete, dirbo švietimo ir kultūros įstaigose. 1920 m. P. Vaičiūnas grįžo į Lietuvą. 1920–1923 m. buvo Dramos vaidyklos, Valstybės dramos teatro direkcijos narys. 1930–1935 m. dirbo Vytauto Didžiojo universiteto tautosakos komisijos sekretoriumi.1931–1932 m. ir 1935–1939 m. buvo Valstybės teatro repertuaro komisijos narys. 1941 01 16–1945 06 10 vadovavo Mokslų akademijos bibliotekai. Jam vadovaujant biblioteka labai praturtino savo fondus – nuo šimto tūkstančių iki pusės milijono vienetų.
Mirė 1959 m. birželio 7 d. Vilniuje. Palaidotas Rasų kapinėse.
Petras Vaičiūnas sukūrė daugiau kaip 20 pjesių, per 20 dramų, išleido penkias poezijos knygas, iš lenkų, rusų, vokiečių, prancūzų kalbų vertė grožinę literatūrą ir vadovėlius.
Parodos stenduose eksponuojamos 4 originalios P. Vaičiūno nuotraukos. Taip pat trys poezijos knygos: Rasoti spinduliai (1923), Tekanti saulė (1925), Amžiais už Vilnių dės galvą lietuvis (1928). Pateiktos 3 vertimų knygos: norvegų rašytojo K. Hamsuno drama Vakarų aušra (1922), B. Chlebovskio Lenkų literatūra, 1795–1905, versta iš lenkų kalbos (1926), bei iš prancūzų kalbos versta M. Meterlinko pjesė Mėlyna paukštė (1928). Taip pat eksponuojamos dramų knygos: Mano taurė (1920), Pražydo nuvytusios gėlės (1923), Stabai ir žmonės (1929; su autoriaus autografu), Sulaužyta priesaika (1935). Stende – kultūros žurnale „Vairas“ (1924 m.) spausdintas P. Vaičiūno straipsnis „Dainos ir žodžiai“. Eksponuojamos R. Pabarčienės parengtos knygos apie P. Vaičiūno gyvenimą ir kūrybą: Laisvės kelias (1991) bei Petro Vaičiūno pasaulis (1996).
Parengė Daiva Baniulienė