Senųjų teisynų atradimai – Valerijono Glemžos-Klemčicko kolekcija
2010 m. spalio 13 d. 14 val. bibliotekoje atidaroma paroda „Senųjų teisynų atradimai – Valerijono Glemžos-Klemčicko kolekcija“. Kolekciją pristato Lietuvos mokslų akademijos akademikas profesorius Antanas Buračas.
Kolekciją profesorius kruopščiai kaupė nuo jaunystės iki šių dienų. Įsitraukęs į Atgimimo iniciatyvinę grupę, A. Buračas pastebėjo, jog labai trūksta nepriklausomai valstybei svarbių teisinių pagrindų dokumentų. Atkaklios paieškos Lietuvos ir užsienio antikvariatuose ir aukcionuose, savo garbingos giminės bibliotekose ir archyvuose buvo vaisingos. Sukaupta unikali kolekcija, kuria galėtų didžiuotis kiekvienas bibliofilas. Kolekcijos paiešką, atkūrimą ir grąžinimo į Lietuvą kelią akademikas galėjo sėkmingai baigti, tirdamas šeimos istoriją, kurdamas jos genealoginį medį. Taip kolekciją apibūdina Antanas Buračas:
„Prosenelis Valerijonas į Paryžių pateko kartu su grafu Kosakausku (Kosakovskiu), manoma, jiems bėgant nuo caro persekiojimų po 1863 m. sukilimo. Abiems bestudijuojant Sorbonoje teisę, Valerijonas vedė Joaną Žarden. Palaidotas Pumpėnų bažnyčios šventoriuje. Ryšiai su Kosakauskais dar buvę išsaugoti ir XX a. trečią dešimtmetį: vienas jų buvo anūko, žinomo teologo, Česlovo Kavaliausko (mano dėdė) krikštatėvis.
Senųjų teisynų kolekcija per pasaulinius karus buvo visai išblaškyta, kai kurias jos knygas pavyko rasti ir iš naujo po vieną įsigyti iš vėlesniems Kosakauskams priklausiusio Vaitkuškio dvaro bei kitų kolekcijų, išdraskytų po pasaulinių karų. Susigrąžintos Valerijono Glemžos-Klemčicko knygos ir keli rankraščiai papildyti mane sudominusiais XVI–XVIII a teisės leidiniais, įgytais daugiausiai mokslinių kelionių Vakarų Europos šalyse metu bei per internetą.
Teisės kodeksai ir komentarai – unikalūs savo epochos intelektinės išminties ir socialinės patirties paminklai, stebinantys tiek mąstymo, tiek ir leidybos kultūra. Jie pasirodė tarp pirmųjų spausdintų knygų kartu su Biblija ir Aristotelio bei Antikos kūrinių išminčių vertimais.“
Parodoje eksponuojami unikalūs teisiniai dokumentai: Imperatoriaus Justiano I kodeksą sudarantis Civilinės teisės sąvadas, išleistas 1587 metais, bei to kodekso atnaujinti komentarų leidiniai (XVI–XVII a.). Taip pat galima išskirti žymiausias Provanso parlamento teismo bylas (1670), žymaus vokiečių teisininko Kasparo Mancijaus konvoliutą „Rinktinė teisės ir politikos biblioteka“ (1701), Didžiosios Britanijos karališkųjų ir kt. teisės statutų XVIII a. komentarus (1742 m.), Anglijos konstituciją, parengtą juristo Lolmės Prancūzų revoliucijos išvakarėse (1789). Dalį ekspozicijos sudarys XVIII–XIX a teisės darbų ir paskaitų Vakarų Europos universitetuose rankraščiai. Dėmesį patraukia apie 2500 p. labai didelio formato Prancūzijos valstybės ir teisės XIX a II pusės rankraštis.
Paroda veiks iki spalio 22 d.