Paroda „Pažįstamas ir nepažįstamas Vladas Drėma“
Vladas Drėma (1910–1995) – vienas žymiausių Lietuvos dailės istorikų, talentingas dailininkas, pedagogas, muziejininkas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūros paveldo nenuilstantis tyrėjas ir puoselėtojas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, pirmasis Vilniaus garbės pilietis, žmogus – legenda, brandžiais darbais pralenkęs laiką, tačiau oficialaus pripažinimo sulaukęs tik pačiame gyvenimo saulėlydyje. 2010-ųjų gruodžio 3-ią dieną šiam iškiliam kultūrininkui, visuomenininkui ir mokslininkui būtų sukakę 100 metų. Norėdama paminėti šį gražų jubiliejų, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka surengė parodą „Pažįstamas ir nepažįstamas Vladas Drėma“, kuria siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į bibliotekoje saugomą jo archyvinį palikimą, pristatyti mažai kam žinomus dailės darbus bei atskleisti kai kuriuos iki šiol jokiose enciklopedijose neužfiksuotus jo biografijos faktus.
Naujausi knygos istorikų tyrimai parodė, jog V. Drėmą galima laikyti vienu pirmųjų senosios Lietuvos knygos kultūros tyrėjų. Nustatyta, kad Antrojo pasaulinio karo metais dirbdamas Vilniaus baltarusių muziejuje, jis pradėjo rinkti medžiagą „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės rankraštinės ir spausdintos knygos istorijai“. Veikalą tikėjosi parengti ir išspausdinti iki 1947 metų – pirmosios lietuviškos knygos išleidimo 400 metų jubiliejaus, tačiau šio sumanymo jam nepavyko įgyvendinti. Nebaigtas darbas, beje, kaip ir daugelis kitų sovietmečiu dailės istoriko sumanytų studijų, liko gulėti stalčiuje, o vėliau buvo perduotas į Lietuvos literatūros ir meno archyvą. Keletas įdomių ir vertingų dokumentų, bylojančių apie išskirtinį Vlado Drėmos dėmesį senajai rankraštinei ir spausdintai knygai, saugoma Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje. Jubiliejinėje parodoje rodomas 1943 metais jo sudarytas Vilniaus baltarusių muziejaus bibliotekos senųjų spaudinių katalogas, kuriame suregistruota 411 vienetų XV–XVIII a. leidinių ir pateikti 857 vandenženklių piešiniai. Taip pat eksponuojamos 1943–1944 metais V. Drėmos meistriškai akvarele atliktos XVI amžiaus rankraštinių Evangelijų inicialų, atsklandų, miniatiūrų, vaizduojančių evangelistus Matą, Morkų, Luką ir Joną, kopijos, puošnaus XVI amžiaus Evangelijos viršelio apkalų pirmapradžio vaizdo rekonstrukcija, dailėtyrininko prašymu 1944 m. padarytos įvairių rašto paminklų fotokopijos. Be to, parodos lankytojai turi nedažnai pasitaikančią galimybę pamatyti dviejų daugiausiai V. Drėmos dėmesio sulaukusių rankraštinių Evangelijų originalus. Tai, kad šie unikumai ir daugelis kitų Vilniaus baltarusių muziejaus vertybių baigiantis karui nebuvo išvežta į Vokietiją, – taip pat V. Drėmos nuopelnas. Yra žinoma, jog iškilus muziejaus rinkinių evakuacijos grėsmei jis drauge su kitais Lietuvos patriotais daug vertybių paslėpė Šv. Mykolo bažnyčios rūsiuose, saugojo jas nuo išgrobstymo. Apie šiuos įvykius dailėtyrininkas užsiminė 1955 metais rašytoje autobiografijoje, kurią taip pat galima pamatyti ekspozicijoje.
Dar viena istoriografijoje plačiau neaptarta V. Drėmos profesinės veiklos sritis – darbas Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje (dabar – Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka). Besigilinant į dailėtyrininko biografiją paaiškėjo, jog 1944–1945 metais jis norėjo įsidarbinti bibliotekos Rankraščių arba Senų spaudinių skyriuose, tačiau jo prašymai priimti į darbą buvo atmesti. Veikiai jis tapo Istorijos ir etnografijos muziejaus direktoriumi, po metų – Vilniaus dailės muziejaus Vaizduojamosios dailės skyriaus vedėju, vėliau įsidarbino Paminklų konservavimo institute, išėjo į pensiją ir tuomet vėl kreipėsi į bibliotekos vadovybę, prašydamas suteikti galimybę čia dirbti. Šį kartą jo prašymas buvo patenkintas. 1988 metų spalio 1 dieną jis buvo priimtas dirbti vyriausiuoju bibliotekininku Rankraščių skyriuje. Su kelių mėnesių pertraukomis V. Drėma čia darbavosi iki 1990-ųjų. Per tą laiką suspėjo nuveikti išties nemažai – susistemino, atributavo ir aprašė didžiąją dalį bibliotekos rankraštyne saugomų žymių XVIII–XX a. Lietuvos menininkų dailės kūrinių. V. Drėmos dėka į mokslinę apyvartą įtraukta „Lietuvos dailininkų piešinių ir eskizų kolekcija“ (F320) šiandien yra vienas vertingiausių ir labiausiai Lietuvos bei užsienio šalių mokslininkų tyrinėjamų Rankraščių skyriaus rinkinių. Ekspozicijoje šią jubiliato veiklos sritį iliustruoja meno dokumentų aprašų pavyzdžiai, užrašai, kolekcijoje esančių Vincento Smakausko ir Kanuto Rusecko kūrinių sąrašai.
Parodą užbaigia svarbiausi V. Drėmos veikalai – monografijos: „Pranciškus Smuglevičius“ (1973), „Kanutas Ruseckas“ (1996), „Vincentas Smakauskas“ (2001), žymiosios studijos apie Vilniaus architektūrą „Dingęs Vilnius“ (1991), „Vilniaus Šv. Onos bažnyčia. Vilniaus katedros rekonstrukcija 1782–1801 metais“ (1991), „Vilniaus Šv. Jono bažnyčia“ (1997), archyvinių šaltinių rinkiniai „LDK miestai ir miesteliai: iš Vlado Drėmos archyvų“ (2006), „Iš Lietuvos teatro istorijos šaltinių, 1761–1853“ (2007), „Vilniaus bažnyčios: iš Vlado Drėmos achyvų“ (2008), „Vilniaus namai archyvų fonduose“ ( 1998–2007) ir kt. Parodos lankytojai turi galimybę pamatyti daugumos minėtų leidinių rankraščius. Juos bibliotekai padovanojo jubiliato duktė Gražina Drėmaitė.
Daugiau informacijos tel: (8 5) 262 36 67.