Prof. Aleksandras Dambrauskas-Jakštas
(1860–1938)
150 metų gimimo sukakties paminėjimui
Adomas Jakštas (tikr. Aleksandras Dambrauskas) – teologas, filosofas, literatūros kritikas, poetas, Lietuvos atgimimo idėjų puoselėtojas ir katalikiškos spaudos leidybos organizatorius – gimė 1860 m. rugsėjo 8 d. Kuronių kaime, Pagirių valsčiuje, Ukmergės apskrityje. Mokėsi Šiaulių gimnazijoje, vėliau Sankt Peterburgo universitete Matematikos-gamtos fakultete. 1881 m. įstojo į Žemaičių kunigų seminariją Kaune. Studijų metais „Aušros“ laikraštyje paskelbė savo pirmąjį eilėraštį, redagavo klierikų leidžiamą laikraštį „Lietuva“. Po trejų studijų metų išvyko į Sankt Peterburgo dvasinę akademiją, kurią baigė 1888 m. įšventintas į kunigus. Paskirtas Panevėžio realinės gimnazijos kapelionu. Už tai, kad protestavo prieš carinės valdžios nurodymus, buvo ištremtas į Ustiužną, Vologdos guberniją (1889–1894). Sugrįžęs iš tremties, 1896 m. A. Dambrauskas-Jakštas pradėjo dėstyti Žemaičių kunigų seminarijoje, jam suteiktas profesoriaus vardas. 1902 m. bažnytinė vyresnybė jį išsiuntė į Sankt Peterburgo dvasinę akademiją, kurioje dėstė Bažnyčios istoriją ir patrologiją.
1906 m. apsigyvenęs Kaune A. Dambrauskas-Jakštas įsitraukė į visuomeninę veiklą ir knygų leidybą, bendradarbiavo laikraščiuose ir žurnaluose: „Kosmos“, „Lietuvos aidas“, „Logos“, „Soter“, „Tiesos kelias“, „Vairas“, „Židinys“, „XX amžius“ ir kituose. Redagavo žurnalus: „Ateitis“, „Draugija“, „Garnys“. Kartu su kitais bendraminčiais Kaune įkūrė Šv. Kazimiero draugiją, buvo šios draugijos valdybos pirmininkas (1906–1938). Žemaičių vyskupas Pranciškus Karevičius 1914 m. jam suteikė prelato titulą. A. Dambrauskas-Jakštas propagavo esperanto kalbą, vadovavo 1918 m. įsteigtai Esperantininkų sąjungai, redagavo esperanto kalba leidžiamą laikraštį „Litova stelo“.
Tarpukario Lietuvoje A. Dambrauskas-Jakštas dėstė Lietuvos (Vytauto Didžiojo) universitete, buvo Teologijos-filosofijos fakulteto garbės profesorius, Matematikos-gamtos fakulteto matematikos garbės daktaras ir Humanitarinių mokslų fakulteto filosofijos garbės daktaras. 1926 m. buvo išrinktas Lietuvių katalikų mokslo akademijos pirmininku (iki 1938 m.), 1933 m. paskelbtas pirmuoju LKMA akademiku. Jam vadovaujant buvo pradėtas rengti žymių žmonių enciklopedinis žodynas.
A. Dambrausko-Jakšto gausų ir daugiaplanį kūrybinį palikimą parodo teologijos ir filosofijos (Mokslas ir tikėjimas: populiarių apologiškų straipsnių rinkinys, 1930; Augščiausis gėris, 1937), istorijos (Pirmutinės (10-ties metų) spaudos atgavimo sukaktuvės, 1904–1914, 1914; Šv. Kazimiero draugija, jos kūrimasis ir pirmųjų XXV metų veikimas (1906–1931), 1932), matematikos (Trys garsiausieji matematikos klausimai, 1924), literatūros (Mūsų naujoji literatūra: 1904–1923), 2 t., 1923–24; Mūsų naujoji prozos literatūra, 1923; Užgesę žiburiai: biografijų ir nekrologų rinkinys, 1930, 1975; Naujasai popiežius Benediktas XV, 1914) studijos ir apybraižos, poezijos rinkiniai (Dainų skrynelė, 1894, 1905; Lyrika, 1930).
Literatūra:
- Vaižgantas. Prelatas Aleksandras Dambrauskas // Jakštas, Adomas. Užgesę žiburiai. – Kaunas, 1930, p. V–XVI.
- Liuima, Antanas. Lietuvių katalikų mokslo akademijos ištakos ir jos veiklos apžvalga // LKMA Suvažiavimo darbai. – Vilnius, 1995, t. 15, p. 27–41.
- Stonienė, Vanda. Lietuvių visuomenės ir spaudos veikėjas Adomas Jakštas-Dambrauskas (1860–1938) // Knygotyra, 1997, t. 24 (31), p. 47–54.
- Jakštas, Adomas. Raštai / sudarytojas Antanas Rybelis. – Vilnius, 1995–1997. – 3 t.
- Vasiliauskienė, Aldona. Katalikų mokslininkų susivienijimo idėjai –100 metų // XXI amžius, 2008, Nr. 8.
Parengė Neringa Markauskaitė