Antanui Liuimai SJ – 100
2010 m. sausio 28–kovo 5 d. Tado Vrublevskio skaitykloje veikia paroda Antanui Liuimai SJ – 100
Sausio 28 d. sukanka 100 m., kai gimė Lietuvių katalikų Mokslo akademijos akademikas Antanas Liuima.
Antanas Liuima – katalikų teologas, jėzuitas, pirmasis lietuvis profesorius Romos popiežiškajame Grigaliaus universitete, Lietuvių katalikų mokslo akademijos atkūrimo išeivijoje vienas iniciatorių, jos akademikas, centro valdybos pirmininkas, leidėjas ir redaktorius.
Gimė 1910 m. sausio 28 d. Ažudvarėse, Utenos raj. Mokėsi Utenos „Saulės“ gimnazijoje, ją baigė 1928 m. Vienerius metus mokėsi kunigų seminarijoje, 1929 m. įstojo į Jėzuitų ordiną. 1931–1934 m. Olandijoje studijavo filosofiją, grįžęs į Lietuvą 1934–1939 m. Vytauto Didžiojo universitete studijavo lituanistiką ir pedagogiką, mokytojavo Kauno jėzuitų gimnazijoje. 1940 m. išvyko į Prancūziją, Liono katalikiškajame institute studijavo teologiją, 1942 m. Lione buvo įšventintas kunigu, 1943 m. gavo teologijos licenciatą. Vėliau Tulūzos katalikiškajame institute studijavo asketinę ir mistinę teologiją, 1950 m. studijas apvainikavo teologijos daktaro laipsnis. Nuo 1951 m. rudens A. Liuima pradėjo akademinį darbą Romos popiežiškajame Grigaliaus universitete asketinės ir mistinės teologijos adjunktu. 1957 m. jam buvo suteiktas profesoriaus vardas. A. Liuima buvo pirmas ir ilgą laiką vienintelis lietuvis profesorius šiame universitete. Studijuodamas asketinę ir mistinę teologiją Tulūzos katalikiškajame institute A. Liuima parašė disertaciją apie šv. Pranciškų Salezietį, įvairiuose žurnaluose rašė straipsnius, skaitė daug paskaitų.
Didžiausias prof. kun. A. Liuimos SJ nuopelnas – 1956 m. išeivijoje atkurta Lietuvių katalikų mokslo akademija (LKMA), ilgainiui sutelkusi po visą pasaulį išsibarsčiusius katalikiškosios pasaulėžiūros lietuvius mokslininkus. A. Liuima ilgus metus dirbo LKMA Centro valdyboje Romoje: iš pradžių ėjo mokslinio sekretoriaus, 1959–1992 m. – pirmininko pareigas. 1959 m. Antanui Liuimai buvo suteiktas LKMA akademiko vardas. Vadovaujant A. Liuimai 1956–1983 m. buvo įsteigta 12 Akademijos skyrių, išeivijoje suorganizuota 11 suvažiavimų. Antanas Liuima paskelbė per 300 straipsnių lietuvių, lotynų, italų, prancūzų, vokiečių k. (iš jų per 200 Lietuvių enciklopedijoje), leido ir redagavo LKMA metraščius (t. 1–7, 1965–1994), Suvažiavimo darbus (t. 4–14, 1961–1993), žymių istorijos ir kultūros veikėjų biografijų seriją Negęstantieji žiburiai, Lietuvos istorijos šaltinių seriją Fontes historiae Lituaniae, K. Avižonio, A. Salio, Z. Ivinskio, S. Šalkauskio raštus. Antanas Liuima Romoje įkūrė LKMA biblioteką ir archyvą, jo rūpesčiu Akademija 1979 m. įsigijo prof. Z. Ivinskio biblioteką ir archyvą. Tačiau svarbiausias laimėjimas – Akademijos žinion 1973 m. perduotas prelato P. Juro Putname (JAV) sukauptas Amerikos lietuvių kultūros archyvas (ALKA). Lietuvių katalikų mokslo akademijos veiklos išeivijoje metu iš viso buvo išleistos 55 pavadinimų knygos.
Beveik 50 metų nebuvęs gimtinėje, Antanas Liuima atvyko į Lietuvą ir dalyvavo šv. Kazimiero palaikų perkėlimo į Arkikatedrą iškilmėse, pirmąsyk po ilgų nesimatymo metų susitiko su broliais, seserimis, jų šeimomis. Dar kartą 1989 m. į Lietuvą atvyko rudenį, po to gana dažnai lankydavosi Lietuvoje: susitikinėjo su mokslininkais, skaitė paskaitas, stengėsi sudominti Akademijos veikla, siekė, kad Lietuvoje būtų atkurta LKMA. 1991 m. buvo organizuotas XV LKMA suvažiavimas Vilniuje – pirmasis suvažiavimas atgavus nepriklausomybę. 1992 m. minint Vytauto Didžiojo universiteto ir LKMA 70-mečio jubiliejų ilgamečiam jos pirmininkui kun. prof. Antanui Liuimai SJ buvo įteiktas Garbės daktaro vardo diplomas. Buvusio „Saulės“ gimnazijos auklėtinio A. Liuimos iniciatyva buvo atkurta Utenos „Saulės“ gimnazija, įkurtas LKMA skyrius Utenoje. 1994 m. A. Liuimai suteiktas Utenos miesto Garbės piliečio vardas. 1995 m. už nuopelnus garsinant lietuvių katalikiškos išeivijos mokslo ir kultūros laimėjimus pasaulyje bei svarų indėlį atkuriant Lietuvoje LKMA, kitas katalikiškas organizacijas Antanas Liuima apdovanotas Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino trečiojo laipsnio ordinu. Prof. dr. kun. Antanas Liuima SJ – pirmasis LKMA akademikas, gavęs tokį valstybinį apdovanojimą.
A. Liuima mirė Romoje eidamas 91-uosius metus, palaidotas Romos Campo Verano kapinių jėzuitų koplyčioje.
Antanas Liuima yra pasakęs žodžius, kurių ir pats laikėsi visą gyvenimą: „Mes gyvename iš praeities palikimo. Kiekvienas iš mūsų atsako ne tik už save, bet ir už ateitį, už būsimas kartas. Niekas negali nuo šios atsakomybės atsipalaiduoti. Mes formuojame ir lemiame ateitį ne vienai dienai, bet šios krizės ir epochų pasikeitimo metu ilgiems dešimtmečiams, o gal net ir šimtmečiams. Mūsų atsakomybė yra didelė – prieš artimą, prieš būsimas kartas, prieš tautą, prieš Kūrėją“.
Parengta pagal: VASILIAUSKIENĖ, Aldona. Kai Akademikas, kunigas Antanas Liuima SJ prabyla... Vilnius, 1995.
Skaityklos parodos stende eksponuojami kun. Antano Liuimos SJ parengti leidiniai lietuvių, prancūzų, italų kalbomis.