Paroda, skirta Nobelio literatūros premijos laureato Česlovo Milošo (1911–2004) 100-osioms gimimo metinėms paminėti

Visą vasarą LMAVB Tado Vrublevskio skaitykloje veiks paroda, skirta žymaus lenkų poeto, Nobelio premijos laureato, senosios Vrublevskių bibliotekos skaitytojo Česlovo Milošo (Czesław Miłosz) jubiliejui. 

 

Visos mano paslaptys nelemtos
Viena po kitos bus greit matomos.
Ir tars kas: gyvenimas toks menkas,
O takeliai viršun tai bent statūs!

Iš: Czesław Miłosz. Tai. (Vertė Vyturys Jarutis).
       

Č. Milošas gimė 1911 m. birželio 30 d. Šeteniuose, Kėdainių apskrityje. 1921 m. Milošų šeima persikėlė į Vilnių, čia būsimasis poetas baigė lenkišką Žygimanto Augusto gimnaziją. Po to studijavo teisę Vilniaus Stepono Batoro universitete, jį baigė 1934 m. įgydamas teisės magistro laipsnį. Gavęs Nacionalinio kultūros fondo stipendiją 1934–1935 m. mokėsi Paryžiuje, bendravo su garsiu savo giminaičiu Oskaru Milašiumi. Sugrįžęs iš Paryžiaus 1935–1936 m. dirbo Vilniaus lenkų radijo stotyje, tačiau buvo atleistas kaip politiškai nepatikimas, per daug liberalus. 1936–1938 m. dirbo Varšuvos radiofone. Varšuvoje gyveno ir Antrojo pasaulinio karo metais, dalyvavo lenkų antinacinio pogrindžio veikloje. Po karo dirbo Lenkijos kultūros atstovu JAV ir Prancūzijoje. 1951 m. paprašė politinio prieglobsčio Vakaruose. Gyveno Prancūzijoje, o 1960 m. persikėlė į JAV. Čia Berklio universitete dėstė slavų literatūrą. Buvo lenkų intelektualų Paryžiuje leidžiamo žurnalo „Kultura“ tarybos narys. Į Lenkiją sugrįžo, kai žlugo komunistinis režimas Rytų ir Vidurio Europos šalyse. Paskutiniuosius gyvenimo metus praleido Krokuvoje, čia ir palaidotas vienuolyne prie Šv. Mykolo bažnyčios.

Tikėti, jog esi nuostabus, ir pamažu suprasti, kad nesi nuostabus. Užtektinai darbo vienam žmogaus gyvenimui.

 Iš: Czesław Miłosz. Pakelės šunytis. (Vertė Vyturys Jarutis). 

Kūrybos kelią pradėjo Vilniuje. Pirmieji Č. Milošo eilėraščiai pasirodė 1930 m., o pirmoji eilėraščių knyga Poemat o czasie zastygłym ( Poema apie sustingusį laiką) išleista 1933 m. Vėliau pasirodė poezijos knygos Trzy zimy (Trys žiemos), Ocalenie (Išsigelbėjimas). Gyvenant emigracijoje išleisti eilėraščių rinkiniai Król Popiel i inne wiersze (Karalius Popielius ir kiti eilėraščiai), Człowiek wśród skorpionów (Žmogus tarp skorpionų), Miasto bez imienia (Miestas be vardo), Gdzie wschodzi słońce i kędy zapada (Kur saulė pateka ir kur nusileidžia) ir kt.

Pirmoji knyga, kuri pelnė Č. Milošui pripažinimą Vakaruose, buvo 1953 m. Paryžiuje išleistas esė rinkinys Zniewolony umysł (Pavergtas protas). Tai tarsi savotiškas rašytojo kūrybinis ir politinis credo. Tais pačiais metais pasirodė pirmasis Č. Milošo romanas Zdobycie władzy (Valdžios užgrobimas), apdovanotas Europos literatūros premija. 1955 m. išleistas vienas geriausių Č. Milošo kūrinių – romanas Dolina Issy (Isos slėnis), – pilnas nostalgiškų vaikystės Lietuvoje prisiminimų. Sugrįžimas prie vaikystės upės – pastovus poeto kūrybos motyvas, suteikiantis progų ir galimybių apmąstyti svarbiausius egzistencinius klausimus, išreikšti pasaulėjautos nuostatas.

1955 m. Buenos Airėse (Argentina) išeina pirmoji eilėraščių rinktinė lietuvių kalba Epochos sąmoningumo poezija. Eilėraščius vertė Juozas Kėkštas, pabaigos žodį parašė A. Nyka-Nyliūnas, o išsamų įvadinį žodį – pats Č. Milošas. Garsios yra Č. Milošo intelektualios eseistikos knygos Rodzinna Europa  (Gimtoji Europa), Ziemia Ulro (Ulro žemė), apybraižų rinkinys Szukanie ojczyzny (Tėvynės ieškojimas). Labai įdomi, lenkų kritikų pavadinta „Senojo Meistro summa“ yra eilėraščių, esė, aforizmų ir trumpų pasakojimų knyga Piesek przydrożny (Pakelės šunytis). Viską sunku ir suminėti. Č. Milošas yra daugelio literatūros premijų laureatas. Iki šiol jis yra vienintelis iš Lietuvos kilęs rašytojas, apdovanotas Nobelio premija (1980 m.).

Buvau ir žinau, nes mačiau. Mane supa vėliau gimę žmonės, bet man vis dar atrodo, kad ką nors apie visa tai jie turi žinoti. Iš tikrųjų tai nežino nieko, o jei ką ir žino, tai labai paviršutiniškai. Taip, kaip ir apie mano biografijos smulkmenas bei parašytas knygas. Įsivaizduojame, kad kiti tuo domisi ir kad jiems tai rūpi. Kažką girdėjo, tačiau miglotai ir netvirtai. Kažkuri iš mano knygų jiems pateko į rankas ir pagal ją jie vertina kitas.

Iš: Czesław Miłosz. Pakelės šunytis. (Vertė Vyturys Jarutis).

Šia paroda norime savaip pagerbti Č. Milošo jaunystės metus, praleistus Vilniuje, jo nostalgiją ir meilę Lietuvai, Vilniaus kraštui. Todėl pasitelkėme J. Bulhako 1937 m. darytas nuotraukas, įamžinančias taip Č. Milošo mėgtas Jašiūnų apylinkes, senojo Vilniaus gyventojus žydus, Stepono Batoro universiteto ir Vrublevskių bibliotekos skaityklų vaizdus.

Išsiruošiau pažinti savo krašto dvikinkiu vežimu, su didele pašaro atsarga ir tarškančiu skardiniu kibiru gale. Kibiras – arkliams pagirdyti. Mačiau miškų ir kalvų pavietus, ir net tuos, kurie glūdi vidur girių ir kuriuose dūmų kamuoliai ritasi trobesių stogais lyg per gaisrą, nes pirkios – dūminės. Arba važiavau laukais, tarp ežerų. Kaip vis dėlto įdomu šitaip stumtis į priekį ir atleidus vadeles laukti, kol pakalnėje iš už medžių pamažu išnirs kaimelis arba parkas, o jame – dvaro baltuma. Ir iškart prie mūsų lodamas pripuldavo šunytis, nepriekaištingai vykdantis savo pareigą. Tai buvo šimtmečio pradžia, dabar jau – pabaiga. Mąsčiau ne tik apie žmones, kurie ten gyveno, bet ir apie šunyčių, lydėjusių jų kasdienį triūsą, kartas, ir vieną sykį iš kažkur, tikriausiai iš sapno paryčiais, iškilo šis juokingas, švelnus pavadinimas: „pakelės šunytis“.

Iš: Czesław Miłosz. Pakelės šunytis. (Vertė Vyturys Jarutis).

Neatsitiktinai stenduose padėtos knygos, vienoje kurių Č. Milošas diskutuoja su Tomu Venclova apie Vilnių, kitoje – Wilno Jerozolimą było – rašo pratarmę apie jaunystėje nepažintą, nors ir bendraamžį, Vilniuje gyvenusį žymiausią jidiš kalba kūrusį poetą Abraomą Sutzkeverį. Įdomi dokumentinė knyga apie tarpukarį Išvyka į Dvidešimtmetį. Ypač jaudina kukli pirmoji Vilniuje išleista Č. Milošo poezijos knygelė, Antologija, kurioje išspausdinti keli jo eilėraščiai, tekstai „Šėpos“ teatrui. Jau minėjome apie Buenos Airėse 1955 m. išleistą eilių rinktinę. Reikia pažymėti, kad šios knygos už suaukotas lėšas buvo išleista tik 300 egzempliorių, du iš jų saugomi Vrublevskių bibliotekoje, o į vieną jų galima pažvelgti parodoje. Porą Č. Milošo knygų su autografais įsigijo JAV gyvendamas K. Ėringis. Šeimos valia šios knygos padovanotos Vrublevskių bibliotekai – jos eksponuojamos parodoje. Pastaruoju metu į lietuvių kalbą išversti beveik visi reikšmingiausi ir įdomiausi kūriniai, išleisti įvairių leidyklų, kai kurios knygos, kaip Isos slėnis, Tėvynės ieškojimas, spėjo sulaukti ir keleto leidimų. Tikimės, kad paroda paakins atsiversti ne vieną Česlovo Milošo knygą ir patirti didžiulį minties ir dvasios džiaugsmą.

Parengė Violeta Radvilienė

2011 m. birželio 9 d. popietę Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje buvo paminėtos Česlovo Milošo (1911–2004) 100-osios gimimo metinės. Renginyje dalyvavo Lenkijos instituto Vilniuje direktorė dr. Małgorzata Kasner, „Žinių radijo“ žurnalistas Audrys Antanaitis. Svečiai pasidalijo savo mintimis apie Č. Milošo kūrybą, prisimindami, jog ne vieną valandą, ieškant kelio į šio rašytojo pažinimą, teko praleisti būtent Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje.

Apie Tado Vrublevskio skaitykloje surengtą parodą kalbėjo Retų spaudinių skyriaus darbuotoja Violeta Radvilienė.

Pažintį su Nobelio literatūros premijos laureatu pagyvino ir sušildė rašytojo kūrybos skaitymai: eilėraščius deklamavo Bibliotekos darbuotoja Giedrė Milvydienė, ištraukas iš prozos kūrinių skaitė renginio vedėjas Bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas.

Daiva Narbutienė