Paroda „Profesorės Marijos Gimbutienės atminimui“

Marija Birutė Alseikaitė-Gimbutienė gimė 1921 m. sausio 23 d. Vilniuje gydytojų Veronikos ir Danieliaus Alseikų šeimoje. Studijas pradėjo Kauno Vytauto Didžiojo universiteto humanitarinių mokslų fakultete, studijuodama lietuvių kalbą, vėliau perėjo į etnologiją, o 1940 m. universitetui persikėlus į Vilnių ir įsteigus Archeologijos katedrą, vadovaujamą J. Puzino, perėjo į archeologiją. 1942 m. studijas baigė apgindama diplominį darbą „Laidosena Lietuvoje geležies amžiuje“. 1944 m. vasarą su savo šeima pasitraukė į Tiubingeną Vokietijoje. Šalia būtiniausių daiktų įsidėjo ir medžiagą disertacijai „Kapų tipai Lietuvoje priešistoriniais laikais“. Ten 1946 m. apgynė filosofijos mokslų daktarės darbą. Nuo to laiko, Vakarų archeologai, studijuodami jos darbus, galėjo susipažinti su Lietuva. 1949 m. M. Gimbutienė visam likusiam gyvenimui persikėlė į Jungtines Amerikos Valstijas. Su Lietuvoje likusiais giminėmis ir draugais ryšiai nutrūko beveik 20–iai metų. Amerikoje po įvairių darbų ryžosi imtis to, ką sugeba, todėl nuėjo dirbti be atlyginimo į muziejų prie Harvardo universiteto. Tai buvo jos lemtis. Ryžtinga ir be galo kruopšti darbuotoja buvo pastebėta – gavo Nacionalinio mokslo fondo paramą parašyti knygai „Rytų Europos proistorė“. Knyga išėjo 1956 m. Nuo 1963 m. Gimbutienė persikelia į Kaliforniją, po metų – jau Los Angeles universiteto profesorė. Čia atsirado galimybė tyrinėti Makedonijos, Graikijos, Juodkalnijos ir Serbijos archeologinius paminklus. Galiausiai  mokslininkė susikoncentravo į vieną įdomiausių Senosios Europos kultūros sričių – meną ir tikėjimus, aiškinosi, kaip toje matriarchalinėje visuomenėje atsirado Didžiosios Deivės kultas: tai buvusi lygiateisių narių žemdirbių visuomenė, kol jos nenusiaubė karingi indoeuropiečiai, dabartinių Europos gyventojų protėviai. Tais klausimais ypač daug rašė.

1991 m. M. Gimbutienė išrinkta Lietuvos mokslų akademijos užsienio nare. 1994 m. sausio 23 d. jos brolio Vytauto Alseikos rūpesčiu Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje Retų spaudinių skyriuje įsteigtas memorialinis akademikės fondas (jo dalis atsispindi elektroniniame kataloge), kuriame sukauptas beveik visas M. Gimbutienės mokslinis palikimas (knygos ir straipsniai), taip pat keletas knygų iš asmeninės mokslininkės bibliotekos; Rankraščių skyriuje saugomas M. Gimbutienės archyvas (F339).

Mirė 1994 m. vasario 2 d. Los Andžele, buvo palaidota Kauno Petrašiūnų kapinėse.

Marija Gimbutienė, kitaip – Gimbutas, yra geriausiai pasauliui žinoma lietuvių archeologė, specifinės archeologijos mokslo šakos – archeomitologijos – pradininkė ir daugelio darbų, skirtų Senosios Europos civilizacijai,  autorė.

Parengė Dalia Bikauskienė