Paroda skirta palaimintojo Jurgio Matulaičio 140-osioms gimimo metinėms

Tado Vrublevskio skaitykloje veikia nauja paroda „Visiems tapau viskuo“, skirta palaimintojo Jurgio Matulaičio 140-osioms gimimo metinėms. 

Balandžio 13 d. sukanka 140 metų, kai gimė palaimintasis arkivyskupas Jurgis Matulaitis.

Gimė 1871 m. Lūginės kaime (netoli Marijampolės) jauniausiu, aštuntu vaiku šeimoje. Anksti netekęs tėvų, liko brolio Jono globoje. 1879–1886 m. mokėsi Marijampolės pradžios mokykloje ir gimnazijoje, tačiau mokslus turėjo nutraukti dėl prasidėjusios kaulų tuberkuliozės. Jautęs skausmus ir nepriteklių puoselėjo viltį tapti kunigu. Paragintas pusbrolio, Jono Matulevičiaus, mokytojavusio Lenkijos Kelcų gimnazijoje, Jurgis Matulaitis įstojo mokytis į Kelcų kunigų seminariją, kur buvo įrašytas Matulewicz pavarde. Vėliau – Varšuvos kunigų seminarija, Peterburgo Dvasinė Akademija. Baigiamąjį magistro darbą jis pasirinko iš Maironio dėstomos moralinės teologijos apie karo teisę ir amžinąją taiką (De iure belli et de pace aeterna). Egzaminus išlaikė aukso medaliu ir 1898 m. lapkričio 20 d. įšventintas kunigu. Ten pat Petrapilyje laikė pirmąsias Mišias.

Susidarius sunkioms sąlygoms ir pablogėjus sveikatai, Jurgis Matulaitis išvyko į užsienį gydytis ir mokytis. Šveicarijos Friburgo universitete 1902 m. apgynė teologijos mokslų daktaro disertaciją „Rusų teologų doktrina apie pirmųjų žmonių teisumo būklę“ (Doctrina russorum de statu iustitiae originalis). Po studijų grįžo į Kelcus, vėliau vyko į Varšuvą. Aktyviai įsitraukė į krikščionišką socialinę veiklą, rengė paskaitų ciklą socialiniais bei ekonominiais klausimais, socialinius kursus kunigams, steigė vaikų prieglaudas. 1907 m. dėstė sociologiją Petrapilio Dvasinėje Akademijoje.

Vienas iš svarbiausių Jurgio Matulaičio tikslų – rūpintis marijonų vienuolijų atkūrimu Lietuvoje, Lenkijoje, JAV. Parengė Marijonų įstatus, kurie buvo patvirtinti 1910 m. Romoje, taip pat – instrukcijas, kaip marijonai turi tvarkyti savo bendrą gyvenimą, kokių darbų imtis, kaip pastoraciniam darbui rengti naujus žmones. 1918-aisiais atgaivino vienuolių marijonų centrą Marijampolėje.

1918 m. gruodžio 1 d. buvo konsekruotas Vilniaus vyskupu. Apeigos vyko Kauno katedroje. Sveikinimo kalbą sakė vyskupas Pranciškus Karevičius. Šias pareigas vyskupui teko eiti sunkiais laikais. Dirbti trukdė ir bolševikai, ir lenkų nacionalistai, kurie nekentė vyskupo lietuvio, ir vokiečių administracija. Savo reikalavimus kėlė ir laikinoji Lietuvos valdžia Kaune. Nepasitenkinimas vyskupu lietuviu, nuolatiniai skundai į Romą, šmeižtai spaudoje, paini politinė padėtis privertė vyskupą Jurgį Matulaitį suabejoti savo vieta ir darbu šiame poste. Todėl po ilgų prašymų buvo patenkintas jo noras – atleisti jį iš šių pareigų. 1925 m. vasarą popiežius patenkino jo prašymą, ir tais pačiais metais Jurgis Matulaitis Pijaus XI buvo paskirtas arkivyskupu ir Lietuvos Apaštališkuoju Vizitatoriumi. Dirbdamas Romoje daug pastangų dėjo gerinant Lietuvos santykius su Šventuoju Sostu, steigiant bažnytinę Lietuvos provinciją.

Mirė arkivyskupas Jurgis Matulaitis 1927 m. sausio 27 d. Kaune, po pavėluotai atliktos operacijos. 1934 m. jo kūnas buvo perkeltas iš Kauno katedros į Marijampolės Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčią.

Švenčiant Lietuvos krikšto 600 metų jubiliejų, popiežius Jonas Paulius II arkivyskupą Jurgį Matulaitį paskelbė palaimintuoju.

Parodoje eksponuojama palaimintojo Jurgio Matulaičio parengtos knygos, fotografijos, archyvinė medžiaga, literatūra apie arkivyskupą ir jo beatifikaciją.

Paroda veiks iki birželio 1 d.

Parengė Danguolė Palačionytė