Paroda, skirta Stanislovo Bonifaco Jundzilo 250-mečiui
2011 m. gegužės 4 d. (trečiadienį) 15 val. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje bus oficialiai atidaryta paroda, skirta žymaus mokslininko Stanislovo Bonifaco Jundzilo 250-mečiui. Parodoje „Vilniaus universiteto profesorius S.B. Jundzilas – Botanikos sodo puoselėtojas“ bus eksponuojami vienos iškiliausių Lietuvos Apšvietos epochos asmenybių, išgarsinusių Lietuvą Europoje ir pasaulyje, – Vilniaus universiteto profesoriaus, botaniko, geologo, filosofo, publicisto, visuomenės veikėjo, kunigo S.B. Jundzilo rankraštiniai dokumentai, knygos, ištraukos iš publikacijų.
Paroda veiks iki gegužės 23 dienos.
Parodos organizatoriai – Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka ir Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcija.
Stanislovas Bonifacas Jundzilas gimė 1761-05-06 Jasionyse, Varėnavo r., dab. Gardino sr.
Pradinį mokslą baigė Valkininkuose. 1774–1779 m. mokėsi Lydos pijorų mokyklose.
1779–1780 m. mokytojavo pradinėse klasėse Raseinių ir Vilniaus pijorų mokyklose.
1781–1783 m. klausė filosofijos kursą pijorų kolegijoje, taip pat 1782 m. Vilniaus universitete lankė fizikos, o 1783 m. chemijos paskaitas. 1784 m. įšventintas kunigu. Iki 1786 m. mokytojavo Ščiutino (dab. Baltarusija) pijorų kolegijoje.
1786–1787 m. Vilniaus universitete išklausė chemijos ir zoologijos kursus, o 1787 m. – G. Forsterio skaitytą botanikos kursą.
1790–1792 m. Vilniaus universitete dėstė gamtos mokslus. Buvo išvykęs tobulintis į Austriją, Saksoniją, Vengriją.
1797 m. grįžo į Lietuvą. Po metų apsigynė filosofijos daktaro laipsnį ir pradėjo dėstyti botaniką Vilniaus universitete. Iš pradžių užėmė viceprofesoriaus vietą. 1800 m. apsigynė teologijos daktaro laipsnį, o 1802 m. pradėjo eiti gamtos mokslų profesoriaus pareigas.
1799 m. iš prof. Ferdinando Špicnagelio perėmė vadovavimą Vilniaus universiteto Botanikos sodui Sereikiškėse. Prof. S.B. Jundzilo dėka Botanikos sodas suklestėjo ir tapo žinomas ne tik Lietuvoje, bet ir svetur. Tai buvo vienas turtingiausių Rytų Europos sodų. Profesoriaus vadovavimo Botanikos sodui metu, keičiantis su penkiolika miestų, augalų skaičius nuo 400 išaugo iki 6500.
Dabar buvusio sodo teritorija yra Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato dalis. Tai matyti ir vienoje iš ekspozicijos dalių: „Istorinis botanikos sodas – Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato paveldo dalis“.
Profesorius S.B. Jundzilas buvo autoritetas ne tik tarp Vilniaus mokslininkų, jis taip pat buvo ir Varšuvos mokslininkų draugijos (1801), Maskvos gamtos mylėtojų draugijos (1805) narys.
Išėjęs 1824 m. į pensiją buvo aktyvus: keliaudavo, būtinai aplankydavo pakeliui esančius botanikos sodus.
Mirė 1847-04-27 Vilniuje, palaidotas Bernardinų kapinėse.
S.B. Jundzilo biografijos žymės ryškiai atspindi jo tikėjimą mokslo pažangos idėjomis, siekį rūpintis švietimu bei mokslu Lietuvoje, praktine mokslo nauda žmogui.
Ekspozicijos dalys: „S.B. Jundzilo gyvenimo pradžia ir mokslai“, „Kūrybinis palikimas“, „Pedagoginė veikla“, „S.B. Jundzilas – kunigas“, „Iškiliojo gamtininko indėlis, puoselėjant Vilniaus universiteto Botanikos sodą“, „Filosofas, publicistas, visuomenės veikėjas“, lankytojams suteiks galimybę susipažinti su išskirtina mokslininko asmenybe.
Šios parodos Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje atidarymu pradedama renginių, skirtų S.B. Jundzilo gimimo 250 metų jubiliejui, savaitė. Viena renginių organizatorių – Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcija.
Parengė Angelė Čepėnaitė