Parodos „Jonui Basanavičiui – 160“ atidarymas

2011 m. lapkričio 24 d. buvo atidaryta paroda Lietuvos atgimimo patriarchui, didžiajam aušrininkui, Vasario 16-osios akto signatarui Jonui Basanavičiui 160. Pranešimą „Dr. Jonas Basanavičius Lietuvoje: 1905–1926 m. dienoraščio liudijimai“ perskaitė Bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas.

Pranešimas buvo rengtas pasitinkant dr. Jono Basanavičiaus 160-ąsias gimimo metines. S. Narbutas papasakojo apie aplinkybes, kurios atvedė jį prie dr. J. Basanavičiaus gyvenimo, veiklos ir sukauptos bibliotekos tyrimų. Pasak senųjų vilniečių, kai kurie valstybei ypač svarbūs dokumentai dar 1918 m. ar vėliau galėjo būti paslėpti Vileišių rūmuose, kuriuose šiandien įsikūręs Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. Artėjant rūmų renovacijai (vyko 2003–2007 m.), pasitaikė unikali proga patikrinti šiuos pasakojimus. Pasitelkus reikalingus specialistus, buvo peršviestos pastatų sienos, tačiau jose jokių slaptaviečių ar kitokių vietų, kur ieškomi dokumentai galėtų būti paslėpti, nesurasta. Dar jų ieškota J. Basanavičiaus asmeninės bibliotekos knygose. Per kelerius metus jos buvo identifikuotos, patikrintos ir aprašytos. Nors jokių svarbių dokumentų ir jose nebuvo surasta, tačiau parengtas ir išleistas tos bibliotekos katalogas[1].

Renkant žinias apie asmeninę biblioteką, teko susipažinti su dr. J. Basanavičiaus dienoraščiu[2]. Tai unikalus istorinis dokumentas, teikiantis autentiškų žinių apie to meto įvykius ir asmenis. Dienoraščio autorius niekada nedėstė savo nuomonės apie asmenis, nevertino ir neanalizavo žmonių poelgių (vienintelę išimtį sudaro lenkų istorikas Janas Grzegorzewskis, negrąžinęs J. Basanavičiui didelės skolos, – jis dienoraščio puslapiuose pavadintas laidoku). Dienoraštį dr. J. Basanavičius rašė iki paskutiniųjų gyvenimo metų. Puslapiuose su gydytojo kruopštumu kalendoriškai aprašyti dienos įvykiai, sveikata, susitikimai, renginiai, sumanymai. Dėmesį patraukė autoriaus įprotis kartą metuose, per savo gimimo dieną, aprašyti per metus nuveiktus darbus, juos įvertinti. Apžvelgęs savo gyvenimo kelią, 1920 m. lapkričio 23 d. J. Basanavičius apibendrino svarbiuosius savo darbus ir įvardijo keturis svarbiausius įvykius: Pirmąjį lietuvių suvažiavimą 1905 m.; Lietuvių mokslo draugijos įsteigimą 1907 m.; Vilniaus konferencijos sušaukimą 1917 m. ir Nepriklausomybės paskelbimą 1918 m. vasario 16 d.

S. Narbuto pranešimas buvo gausiai iliustruotas dienoraščio puslapių vaizdais, dr. J. Basanavičiaus knygų viršelių faksimilėmis, to meto nuotraukomis, liudijančiomis apie dr. J. Basanavičiaus vaikščiotus kelius Vilniaus mieste. Turėjome puikią galimybę užduoti klausimų, išgirsti apie anksčiau neskelbtą dokumentinę medžiagą, pamąstyti apie didžią asmenybę ir jos pasiaukojamą, taurią meilę Lietuvai bei Vilniui.

Dr. Birutė Railienė

 

[1] Jono Basanavičiaus asmeninės bibliotekos katalogas / sudarė ir parengė Sigitas Narbutas, Daiva Narbutienė ; leidinius aprašė Vilma Naraškevičienė, Sigitas Narbutas, Daiva Narbutienė, Danguolė Palačionytė, Rūta Pleskačiauskienė. – Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2008. – XXXVII, 888, [2] p. : iliustr., faks., portr.

[2] Jono Basanavičiaus dienoraščiai saugomi Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekos rankraštyne.